Matematinis reitingavimas: tarp žmonijos ir gyvūnijos

Įsivaizduokite, kad esate vadybininkas, dirbantis solidžioje kompanijoje, kurioje pritaikote universitete įgytą išsilavinimą.

Jums – apie 40 metų. Staiga į jūsų biurą įeina žmogus ir praneša, kad už pusmečio komisijai turėsite pateikti literatūrinio romano interpretaciją, kurią vertins ekspertų grupė. Sakysite, kad tokia situacija yra absurdiška ir pasukiosite pirštą prie smilkinio, nes nei gabumų, nei žinių sukurti tai interpretacijai neturite? Perkelkime šią keistą fantaziją į mūsų šalies gimnazijas ir lengviau suprasime, kodėl trečdalis abiturientų neišlaikė matematikos brandos egzamino. Tikėtina, kad jie tiesiog neturi matematinių gabumų ir daugiau nei dešimtmetį mokyklose buvo kankinami išmokti tai, ko išmokti tiesiog negali. Po šio ilgo kankinimo jie sulaukė reitingavimo, kurio forma yra egzaminas.

Vieno iš Norvegijos universitetų profesorius Gediminas Karoblis viešai yra kritikavęs mūsų šalyje įprastą žmonių vertės matavimą, pradedant darželinukais ir baigiant politikais. Akivaizdu, kad abiturientų brandos egzaminų metu tikrinamos ne vien tam tikros disciplinos žinios, bet ir platesni įgūdžiai, kūrybingumas, gebėjimas koncentruoti dėmesį ir kiti žmogaus gebėjimai. Apibendrinus tampa aišku, kad balais vertinamas pats jaunas žmogus. Tik ar, norint suprasti žmogaus didelius arba menkus gebėjimus vienoje ar kitoje žinijos srityje, reikia kankintis ir laukti daugiau nei dešimtį metų? Skandinavijos švietimo sistema į šį klausimą jau atsakė, eliminuodama pažymius už mokyklinius pasiekimus. Ten jau pripažįstama, kad individualybė yra ne vien penktą dešimtį pradėjęs vadybininkas, bet ir jo vaikas. Suprantama, tai visiškai apverčia mokytojų rengimo darbui principus ir metodus. Žodžiu, tai revoliucinga.

Ne masiniu išsilavinimu, o daug pasiekiančiais jaunais žmonėmis galime remtis, kai iškyla poreikis pasauliui siūlyti teorinį mąstymą.

Norint suprasti, ką rodo sumenkusios Lietuvos moksleivių matematinės žinios, pravartu prisiminti šios mokslinės disciplinos kilmę. Matematika radosi arabų šalyse beveik tuo pat metu, kaip ir medicinos mokslas ir praktikos. Taigi, matematika yra ankstyvesnė už daugelį kitų žinojimo sričių. Tik vėliau, remiantis matematiniu mąstymu, išsivystė filosofija, dar vėliau tapusi mūsų dienas pasiekiančių lingvistikos, istorijos, gamtos, fizikos, chemijos mokslų pagrindu. Matematika – tai teoriniai modeliai ir jų taikymas skaičiuojant. Be matematinės nuovokos neįmanoma jokia filosofija. Loginiai pagrindai istoriškai diktavo filosofavimo struktūras ir taisykles.

Menkos matematinės kompetencijos mūsų dienomis yra netvarkingo, impulsyvaus ir nelogiško mąstymo prielaida. Ir technologijų, ir žmogiškųjų santykių srityse vis labiau esame pratinami ne nuosekliai galvoti, o tik reaguoti į aplinkos ir organizmo cheminių reakcijų impulsus. Kitaip tariant, mūsų mąstymas tampa panašus į šuns elgesį, kuriuo pastarasis sąlyginiu refleksu reaguoja į kintančias aplinkos sąlygas. Neįmanoma negalvoti, kad tokios situacijos signalizuoja apie naują atropologinį lūžį: formuojasi žmogiškumas, kuriam nereikalingos loginės proto operacijos, taigi, ir matematika. Šiai permainai tampant beveik visuotinei, ryškėja tai, kad individai ilgainiui bus daug labiau panašūs vienas į kitą, nes daugelį valdys beveik tapatūs algoritmai. Šie yra tiesiogiai susiję su matematikos sritimi. Jų svarba atskleidžia galimą netolimos ateities socialinę ir galios pasiskirstymo visuomenėje sanklodą: vieni žmonės algoritmus kurs, kiti pagal tuos kūrinius neišvengiamai gyvens.

Kad ir kiek Vilniaus universiteto ar Kauno technologijos universiteto mokslininkai didžiuotųsi savo pasiekimais ir absolventų karjeromis, aišku, kad Lietuva bus ta šalis, kuri naudosis kitose valstybėse sukurtais algoritmais. Vienas iš nedaugelio būdų grąžinti teorinio matematinio mąstymo galias ir prestižą mūsų padangėje yra ugdyti moksleivius taip, kaip dabar mokome vaikus muzikos: ne visus prievarta mokyti logiškai mąstyti, o pastebėti turinčius ypatingų gabumų. Ne masiniu išsilavinimu, o daug pasiekiančiais jaunais žmonėmis galime remtis, kai iškyla poreikis pasauliui siūlyti Lietuvoje ir ne vienoje kitoje šalyje taip nuvertintą teorinį mąstymą.

Masiniu lygmeniu matematinių kompetencijų menkumas atskleidžia prastėjančias mūsų vaizduotės, minčių formulavimo ir netgi sveikos nuovokos sutrikimų būsenas. Užtenka pasekti, apie ką svajojame, kiek mūsų žodžiai nutolsta nuo minčių, ir tampa aišku, kad primityvėjame ne per dešimtmečius, o per metus ar net mėnesius.

Vis dėlto Vakarų Europoje jau labai seniai tuo pačiu teoriniu mąstymu buvo pagrįsta tai, kad žmonių masė ar minia tikrai nėra mūsų gyvenimų verčių matas. Tai dar viena priežastis atsisakyti masinio egzaminavimo. Kuo mažiau mokyklose žudysime būsimajam matematikų elitui galinčius priklausyti vaikus, tuo būsime toliau nuo tamsybės, visapusio neraštingumo ir tiesiog lėto virsmo gyvūnais, neturinčiais gebėjimų nei analizuoti, nei lyginti, nei apibendrinti, nei mąstyti abstrakčiai. Stebėtina, bet netgi mūsų viešosios reakcijos į matematikos brandos egzamino rezultatus atskleidžia, kad iki refleksinių reakcijų į impulsus mums jau netoli – taip mąžta klasikine tradicija pagrįsto argumentavimo ir minčių dėstymo. Šis atvejis – ne vienintelis, kuriuo remiantis galima diagnozuoti žmogiškumo menkėjimą, siejamą ne vien su etiniais mūsų gyvenimų principais, bet ir su ontologija – atsakymais į klausimus, kas buvome, esame ir galbūt būsime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Matau, purisčių užsiveisė

Filologinis (nefilosofinis) pastebėjimas

Filologinis (nefilosofinis) pastebėjimas portretas
Mielas humanitarinių mokslų daktare, gyvenimas yra vienas visiems. Mūsų daug, bet gyvenimas - vienas vienintelis, kaip viena saulė ir viena žemė. Visi turime savo vietą gyvenime, arba jos ieškome. "Gyvenimai" - itin nevykęs žodis. Mūsų kultūroje ir gramatikoje toks daugetas yra visiškas svetimkūnis.

Anonimas

Anonimas portretas
Skirkime du dalykus - mokymą ir egzaminavimą!
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ką galvoja žmonės?
    Ką galvoja žmonės?

    Kovas. Įvedė karantiną. Gyventi užsidarius? Neiti į naktinį klubą? Nesusitikti su draugais? Juk tik durniai taip galėjo sugalvoti! ...

  • Paprasti ir nepaprasti mirtingieji
    Paprasti ir nepaprasti mirtingieji

    Valdžia lopšyje užsūpuota. Sapnas sapną veja apie kitų metų biudžetą. Kaip viskas didės: atlyginimai ir pensijos, priedai ir koeficientai, išmokos ir pašalpos. Suplanuotas gyvenimas ne pagal kišenę. Optimizmas trykš...

  • Kai sklerozė ima šypsotis
    Kai sklerozė ima šypsotis

    Jei būtume biedni, bet teisingi, pripažintume, kad konservatorių laimėtos kėdės Seime yra ne triumfas, o pabaigos pradžia. Ir šitos pabaigos priežastis – Laisvės partija, taranavusi TS-LKD ne tik agitaciniu plakatu su gramatine klaida, be...

    10
  • Šešėlinio verslo dienos suskaičiuotos?
    Šešėlinio verslo dienos suskaičiuotos?

    Apie šešėlinį verslą kalbame nuolat, tačiau dėl to šešėlis šalyje nemažėja. Tikriausiai tik suaktyvėję Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kontrolės veiksmai duoda apčiuopiamų rezultatų. Deja, bet Lietuvos...

    9
  • Olafo testas
    Olafo testas

    Simpatingas tas animacinio filmo "Ledo šalis" personažas – sniego senis Olafas. Graži jo svajonė išvysti vasarą ir pasikaitinti saulėje. Drąsi. Su polėkiu. O svajoti, sakoma, reikia teisingai, – tuomet išsipild...

  • Tarp tinginystės ir kūrybingumo
    Tarp tinginystės ir kūrybingumo

    Vakarų Europos šalių politikai ir aukšti biurokratijos pareigūnai jau kelerius metus aktyviai diskutuoja apie tai, ar mūsų žemyne netolimoje ateityje galėtų būti įvesta universaliųjų bazinių pajamų sistema. Ji reikštų, kad k...

    2
  • Kur dingo „lūzeriai“?
    Kur dingo „lūzeriai“?

    Ruanda, Komorų salos ir Tanzanija. Trimis laipteliai žemiau nei karinių konfliktų draskomas Sudanas, keturiais – nei kažkokia Antigva ir Barbuda. Taip, išvardijant egzotiškus kaimynus FIFA reitinge, dar neseniai būtų prasidėję kand...

    2
  • Baltųjų plaštakių vargai
    Baltųjų plaštakių vargai

    Aštuonioliktojo amžiaus septintame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos imperijos ir jos kolonijų Šiaurės Amerikoje ryšiai pradėjo aižėti. Sparčiai turtėjantys ir vis saldesnį savarankiškumo skonį jaučiantys kolonis...

    3
  • Tyla prieš audrą
    Tyla prieš audrą

    Kadenciją baigiančio Seimo Kultūros komiteto pirmininko žvilgsnis galaktiką (ką jau kalbėti apie Lietuvą) nūnai jau skrodžia šviesmečiais. Ponas R. Karbauskis prieš pat pirmąjį rinkimų turą atrado savyje astrofotografą. Pradžiugi...

    13
  • Iš režisierių – į virėjus
    Iš režisierių – į virėjus

    Vargu, ar net didžiausi optimistai galėjo tikėtis, kad baltarusių ryžtas atsikratyti diktatoriumi bus toks tvirtas. Jau trečią mėnesį šalis gyvena ypatingoje pilietinio aktyvumo atmosferoje, kuri prasiveržia įvairiausiomis formomis. Studentai...

    1
Daugiau straipsnių