- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Kai ant dalybų stalo milijonai, negali neįsitempti. O kur įtampa, ten ir aistros. Nėra metų, kad sporto pinigų dalybos nesukeltų emocijų. Bet kodėl šiemet aistrų ugnys liepsnoja itin vaiskiai?
Baigiantis trečiajam olimpinių metų mėnesiui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagaliau paskelbė aukšto meistriškumo sporto programoms išdalijusi 7 mln. eurų. Rekordiškai ilgai lauktų eurų. Ketvirtį metų federacijos turėjo išgyventi iš tik pačiai ministerijai žinomų šaltinių. Ir jos išgyveno. Atiminėjo iš perspektyvaus jaunimo, skriaudė aptarnaujantį personalą, vėl ir vėl mynė rėmėjų slenksčius. Olimpiečiai, kaip sugebėjo, taip važinėjo į treniruočių stovyklas ir varžybas, turėjusias apspręsti, gaus jie kelialapį į Tokiją ar ne. Kol federacijos vertėsi per galvą, ministerijos valdininkai rinko ir tikrino dokumentus. Griežtai pagal jiems nuleistas biurokratines taisykles. Kas, kad federacijos gyveno nežinodamos, kokiais pinigais disponuos šiemet.
Net jei federacija iš tiesų neapsižiūrėjo, būtų pakakę vieno skambučio ir formalumas būtų žaibiškai ištaisytas. Tačiau valdininkai nepasivargino.
Galiausiai sužinojo, kad septynios federacijos pinigų negavo dėl savo įstatų neatitikimo šalies įstatymams. Dar didesnio akibrokšto sulaukė Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovai. Jau pasibaigus dokumentų pateikimo terminui šiai federacijai buvo pranešta, kad tarp jos pristatyto šūsnies lapų trūksta vieno. Nors ir nelabai svarbaus, bet lėmusio, kad ši paraiška išvis net nenagrinėta. Na ir kas, kad federacija tikina visus lapus pristačiusi, o šie galėjo pasimesti pačios ministerijos kabinetuose. Ką tai reiškia federacijai? Bankrotą! Valdininkų akimis, tokia turi būti klaidos kaina. Net jei federacija iš tiesų neapsižiūrėjo, būtų pakakę vieno skambučio ir formalumas būtų žaibiškai ištaisytas. Tačiau valdininkai nepasivargino.
Naivūs sportininkai skundėsi vylęsi, kad ministerija federacijoms bus kaip mama – šalia reikalavimų rodys ir rūpestį. Panašu, kad pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai neseniai priskirta sporto sritis – tarsi šuniui penkta koja. Kažkas prilipdė, naudos jokios, o vilkti vis tiek reikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
