- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįvykusio referendumo (kurį kažkodėl tapo įprasta vadinti žemės pardavimo pavadinimu, nors jo esmė – visai ne žemės pardavimas) faktas daug ką pasakė apie visuomenės būklę.
Neįvykusio referendumo (kurį kažkodėl tapo įprasta vadinti žemės pardavimo pavadinimu, nors jo esmė – visai ne žemės pardavimas) faktas daug ką pasakė apie visuomenės būklę.
Daugeliui Lietuvos gyventojų, regis, dar yra būdingas požiūris, kad už juos daugelį esminių valstybės klausimų turėtų spręsti valdžia. Toks požiūris, akivaizdu, kyla iš istorinės tautos patirties. Gyvenant komunistinėje sistemoje būtent uždaras nomenklatūros sluoksnis spręsdavo visus valstybės klausimus. Šiuo atveju visuomenės susitaikymas su elito grupės dominavimu tiesiogiai koreliuoja su tos pačios valdžios požiūriu į visuomenę – esą tauta yra tamsi, nesuvokianti reikalų esmės, nežinanti, kaip valdyti valstybę ir t.t.
Demokratija, bendrai tariant, yra tautos dalyvavimas valstybės valdyme, o ne tik rinkimų, į kuriuos susirenka šiek tiek daugiau nei 50 proc. rinkėjų, organizavimas. Pasakymas, kad esą "mano pilietinė pareiga – nedalyvauti referendume", kurio pagrindinis tikslas, beje, ir buvo įtvirtinti tautai teisę labiau kontroliuoti valstybės valdymą, rodo ne pilietiškumą, o paprasčiausią abejingumą savo krašto reikalams.
Referendumo boikotas neturi nieko bendro su pilietiškumu, nes pilietinė pareiga – ateiti į bet kurį organizuojamą referendumą ir ten pasakyti savo nuomonę – esi už ar prieš.
Argumentai, esą referendumas organizuotas užsienio valstybių ar jų agentų, neva siekiant vėliau diskutuoti teritoriniais klausimais ar diskredituoti Lietuvą, yra daugiau nei absurdiškas. Taip tautoje sėjamas nepagrįstas nepasitikėjimas vieni kitais, kaip ir buvo sėjama baimė, neva Lietuvą po referendumo, jei jis būtų buvęs sėkmingas, būtų išprašę iš ES ar neva Lietuvos ūkininkams būtų tekę grąžinti gautas iš Europos išmokas.
Moralas paprastas – dalies pilietiškai dar mąstančių Lietuvos žmonių sąmonėje referendumo rezultatai padėjo riebų tašką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...