Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai kelia nerimą

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors, palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltais neigiamais ekonomikos padariniais, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi.

Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai. Birželio pradžioje SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus ketvirtadalis, t.y. 24 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, taupymui skyrė daugiau negu 20 proc. gaunamų mėnesio pajamų. Bemaž tiek pat, 23 proc., taupymui skyrė iki penktadalio pajamų.

Kita vertus, trečdalis (32 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų taupo nereguliariai ir ateičiai atsideda tik tiek, kiek tą mėnesį lieka neišleistų pinigų. Penktadalis apklaustųjų teigia per pastaruosius metus visai netaupę: negalėję to daryti, nes iš gaunamų pajamų jiems nelieka laisvų lėšų ar pajamų jie apskritai negauna. Taigi daugiau negu pusė šalies gyventojų neturi galimybės ar įpročio taupyti ir susikurti finansų pagalvę, padedančią gyventi ir jaustis saugiai, ypač šiuo ekonomiškai nelengvu metu.

Reikia pripažinti, kad priežastį netaupyti, nes nėra iš ko, tenka girdėti itin dažnai. Ji dažnai nuskambėdavo dar ir iki karantino bei ekonominės krizės. Bet čia verta prisiminti ir kitą paprastą tiesą: didėjant pajamoms, neretai auga ir mūsų poreikiai, tad patikinimų, kad taupyti nelieka iš ko, tenka išgirsti ir iš didesnes pajamas gaunančių gyventojų. Ir priešingai, yra ne kartą žavėjo pasakojimai apie šeimas, kurios, net ir gaudamos kuklias mėnesio pajamas, geba sukaupti santaupų juodai dienai.

Taigi sėkmingą taupymą veikiau lemia įprotis, o ne aplinkybės, tokios kaip gaunamų pajamų dydis. Jį, kaip ir kitus gerus įpročius, pavyzdžiui, reguliariai valytis dantis ar mankštintis, būtina ugdyti.

Kaip mokytis taupyti?

1. Pradėti nuo mažų dalykų. Šeimos finansų ekspertai neretai pataria dalį mėnesio pajamų – dešimtadalį ar penktadalį – atidėti taupyti vos tik jas gavus ir šių pinigų net neįtraukti į šeimos biudžetą. Patarimas geras ir racionalus, tačiau puikiai suvokiame, kad tokios dalies pajamų atidėjimas daugeliui gali pasirodyti itin skausmingas ir radikalus žingsnis – tarsi šuolis į ledinį vandenį, kuris vis atidedamas.

Tačiau prie to vandens galima pratintis pamažu, iškeliant sau mažesnį tikslą: kasdien taupant atsidėti bent po eurą, du ar net kelias dešimtis centų. Šiuo atveju svarbu ne dydis, o pats veiksmas, pratinimasis dalį turimų pinigų reguliariai skirti taupymui.

Vienas iš būdų taupyti inovatyviai – naudotis skaitmenine taupykle. Pavyzdžiui, SEB banko mobilioji programėlė leidžia pasirinkti galimybę suapvalinti visas atsiskaitymų debeto kortele sumas, o skirtumą pervesti į kaupiamojo indėlio sąskaitą. Taigi, parduotuvėje perkant prekių už 3,9 euro, suma apvalinama iki 4 eurų, o 10 centų pervedami į santaupas. Tokia paslauga nieko nekainuoja, o sutaupytą sumą galima bet kada pervesti į savo banko sąskaitą. Svarbiausia, kad taip pamažu ugdomas įprotis taupyti – net ir nedideles sumas.

2. Matyti savo veiksmų rezultatą. Noras daryti bet ką, ypač imtis reguliarių veiksmų, auga tada, kai matome savo pastangų vaisius. Tai yra geras grįžtamasis ryšys, kuris rodo, kad tavo veiksmai buvo teisingi, ir skatina juos tęsti. Todėl reguliariai, bent kartą per savaitę pasidomėkite, kaip jums sekasi taupyti ir kiek pinigų sukaupėte.

3. Užsibrėžti tikslą. Psichologų teigimu, siekiant ugdyti įprotį, svarbu išsikelti konkretų ir pamatuojamą tikslą. Pasakyti sau, kad mankštinsiuosi, jog geriau jausčiausi ir gražiau atrodyčiau, gali nepakakti. Tačiau tikslas mankštintis ir reguliuoti mitybą, kad po kelių mėnesių vėl galėtumėte užsimauti mėgstamiausias kelnes, jau gerokai konkretesnis, suprantamesnis ir lengviau pasiekiamas.

Panašiai ir taupant: svarbu žinoti, kokią sumą ir kokiam tikslui norite sukaupti. Jei tikslų ar norų atrodo pernelyg daug, rekomenduojama pradėti nuo vieno svarbiausių – sukaupti atsargų juodai dienai.

Kokia tai turėtų būti suma? Tai priklauso nuo jūsų amžiaus ir poreikių. Jaunesniems žmonėms patariama turėti vieno–trijų mėnesių pajamas atitinkančią atsargą, šeimoms ir vyresnio amžiaus žmonėms – tiek santaupų, kad, netekę pajamų, iš jų galėtų gyventi bent šešis mėnesius. Suprantama, kad kai kuriems gyventojams toks siekis šiuo metu gali pasirodyti sunkiai įgyvendinamas. Tačiau prisiminkite pirmąjį patarimą, ir taupymas ims atrodyti savaime suprantamas, o užsibrėžtas tikslas – lengviau pasiekiamas, negu galėjote įsivaizduoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ajajai

Ajajai portretas
Aišku, kad kelia nerimą! Sugalvojo mat gyventojai kojinėse taupyt, į ką tai panašu? O juk privalo bankams savo pinigus atiduot, susimokėt už tai, kad atidavė, ir dar ačiū pasakyt!

Jaunuoliui

Jaunuoliui portretas
dabar kai jaunystė pati savaime laiko organizmą ir jis veikia kas bebūtų, tai galima tavo žolėm kruopom,gramais mėsos ir vienu kiaušiniu būt gyvas. Bet pagyvenes ir pakvėpaves miesto teršalais, pagėres užteršta xemikalais vandenį/vandentiekiai ,,tikrina ''patys save:D)/vidutiniame amžiuje nupiepsi ir neturėsi sveikatos.Tuos tavo produktus vistiek ne tu pats užsiaugini, reiškia jie iš to pačio PC kur be chemikalų nera jokios prekės.Net kruopos su Rundapu stopudowai.:D)Tokiems kaip tu visų pirma atsiveria skrandžio žaizdos..ruoškis..____Man tai nebūt įdomu gyvent be savaitgalio šašlų, alaus ar šokolado plytelės..Kol dar galiu - naudojuosi proga ir jaučiuosi laisvas nuo kišamų abejotinų aiškinimų

Jaunuolis.

Jaunuolis.  portretas
Taupimo patarimas - daug žmonių išmeta begales pinigų į skrandį, ir dažniausiai tai itin nesveikas perdirbtas šlamštas (sausainiai, saldainiai, traškučiai, vaisvandeniai, greitas maistas, pirktiniai koldūnai ect). Galima valgyti sveiką, neperdirbtą ir visavertį maistą. Mes šeimoje nevartojam jokio perdirbto šlamšto, skiriam maždaug 2eur maistui į dieną/žmogui. Dienai: 100-200g. mėsos, 500g vaisių ir daržovių, 200g košių, grūdinių produktų, 1 kiaušinis. Kraujas, puikus, vitaminų pakanka, svoris puikus. Sveikata geriausia kokia kada buvo. Padarau po 100 atsispaudimų (vaikinas).
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių