Lietuviai pernai daugiau pirko vyno ir šampano

Baigėsi 2020 metai ir galima paskaičiuoti, kaip keitėsi alkoholio suvartojimas praėjusius metus palyginus su 2019 metais.

Bendrai pažvelgus alkoholio pardavimai išaugo beveik visose alkoholio grupėse, bet galima daryti išvadą, kad lietuviai vis labiau pamėgsta ramius ir putojančius vynus. Didžiausiais alkoholio pardavimų augimas buvo fiksuotas šviežių vynuogių vyno kategorijoje – net 13,9 proc. Didėjant pajamoms ieškoma daugiau skonio alkoholyje nei svaigulio.

Praėjusius metus lyginant su 2019 metais, putojančio vyno pardavimai augo 9,6 proc., stipraus alkoholio pardavimai taip pat finišavo su 3,2 proc. augimu, alus – 3,1 proc., o vienintelis susitraukimas buvo fiksuotas probleminėje spirituoto vyno kategorijoje – minus 10,2 proc. per metus.

Per metus Lietuvoje buvo parduota apie 29 mln. litrų grynojo alkoholio ir daugiausia buvo parduota būtent stipraus alkoholio kategorijoje. Stipraus alkoholio, skaičiuojant absoliučiu alkoholiu, parduota daugiau nei 12 mln. litrų gryno svaigiojo skysčio ir tai sudarė beveik 43 proc. rinkos. Panašus gryno alkoholio kiekis buvo parduotas ir alaus kategorijoje.

Pagal akcizų surinkimą taip pat pirmavo stiprus alkoholis, kur buvo surinkta 246 mln. eurų, kai visas alkoholio akcizas sudarė 386 mln. eurų. Verta prisiminti, kad stipraus alkoholio akcizas, kiek daugiau nei 10 proc. buvo keliamas 2020 kovo mėnesį ir dėl to iš šių produktų buvo surinkta kiek daugiau nei 16,5 proc. Akcizo surinkimas augo sparčiau nei pats tarifas dėl to, kad augant kainai pardavimai toliau augo. Kitų kategorijų akcizų surinkimo augimas sutampa su pardavimų augimu, nes akcizai nebuvo koreguojami.

Šiuos pardavimų pokyčius galima paaiškinti keliais aspektais. Visų pirma, augant pajamoms, auga vartojamų gėrimų kokybė – perkamas daugiau skonio nei svaigulio teikiantis gėrimas. Tai rodo didėjantys vyno pardavimai ir mažėjantys spirituotų vynų pardavimai. Alaus ir stipraus alkoholio pardavimai auga nuosaikiu kiek didesniu nei 3 proc. žingsniu. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad užsivėrė sienos ir gyventojai daugiau pradėjo pirkti produkcijos vietos rinkoje.

Vis dėlto Lietuva išsiskiria iš vakarų Europos šalių gan dideliu stipraus alkoholio dalimi skaičiuojant per parduodamo gryno alkoholio kiekį. Vakaruose per stiprų alkoholį yra suvartojama kiek daugiau nei 20 proc. viso parduodamo alkoholio, kai silpnieji sudaro iki 80 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Statas

Statas  portretas
Statistika tai prostitutė. Kas nori taip ir varto ja. Auga pajamos o lygiagrečiai auga ir mokesčiai. Kad baigsit meluot mieli analitikai politikai ?

Kaip ir reikėjo įrodyti,

Kaip ir reikėjo įrodyti, portretas
Kauno dienoje taip pat įkurta neišprusėlių pašiūrė.Varguolių "erudicija" - Kauno dienos vizitinė kortelė.

Mariau Dubnikovai,

Mariau Dubnikovai, portretas
rusai putojantį vyną vadino ir vadina šampanu.Prieš rašydamas pasidomėk kuo skiriasi putojantis vynas nuo šampano.Delfiui įprasta naudotis neišprususias "žurnalistais".
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių