Lietuva pažeidžiama, bet saugi

Kaimynų negalime rinktis. Turime tuos, kuriuos lėmė istorija ir geografija. Likimas nebuvo itin palankus Lietuvai. Nors Vokietijos grėsmė atslūgo, Rusija tebėra pavojingas kaimynas. Lietuva liks pažeidžiama, kol Rusija radikaliai nepasikeis.

Žlugus Sovietų Sąjungai, vyravo viltis, jog Rusija perims vakarietiškas valstybes ir pripažins JAV dominavimą tarptautinėje arenoje. Nebuvo itin rūpinamasi Baltijos šalių gynyba, nes buvo daroma prielaida, kad vien narystė NATO atbaidys bet kokį potencialų agresorių. Po Krymo okupacijos išblėso viltis, kad Rusija pasiryžusi gerbti tarptautines normas ir įsipareigojimus. Įsitikinta, jog reikia imtis konkretesnių priemonių Baltijos šalims apginti, tiksliau tariant, parodyti ryžtą jas ginti.

Trečiadienį NATO gynybos ministrai patvirtino planus plėsti Aljanso karinį profilį Rytų Europoje, dislokuojant papildomas pajėgas ir karinę techniką Rytų Europoje. Nutarimas dėl naujų priemonių yra svarbus, nes jis pirmą kartą formaliai įtvirtintas Aljanso dokumentuose. Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, siunčiamas aiškus signalas, kad „NATO vieningai atsakys kaip į bet kokią agresiją prieš bet kurią mūsų sąjungininkę“. Iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikimasi susitarti dėl konkrečių priemonių. Yra ko diskutuoti, nes Baltijos šalys ir Lenkija siekia, kad jų teritorijose būtų steigiamos nuolatinės bazės, o Vakarų sąjungininkai labiau linkę siųsti rotuojamas pajėgas.

Daug dėmesio Baltijos šalyse sulaukė „Rand corporation“ ekspertų studija, kuri padarė išvadą, jog NATO negebėtų daugiau negu tris dienas priešintis staigam Rusijos įsiveržimui į Baltijos šalis. Bet Rusiją esą galėtų atgrasyti sprendimas Baltijos šalyse dislokuoti tris šarvuotąsias kovines brigadas bei kitų priemonių taikymas. Vien brigadų išlaikymas kainuotų beveik 3 milijardus dolerių. Lietuvos gynybos ministras Juozas Olekas sveikino „Rand“ studiją, kuri yra „geras įspėjimas“ sąjungininkams. Studija ir jos išvados nesulaukė visuotinio pritarimo. Buvęs JAV oro karo laivyno pulkininkas Samas Gardneris pažymėjo, jog ne naujiena, kad Baltijos šalys pažeidžiamos, o studija nepasakė nieko naujo ar reikšmingo. Pasak jo, „Rand“ iššvaistė kariuomenės pinigus, o keli žmonės, kurie tikrai supranta situaciją, galėtų pagaminti daug geresnį produktą per dviejų dienų seminarą. Nesu karinis ekspertas, bet esu linkęs skeptiškai vertinti studiją, nes ji nenagrinėja branduolinių ginklų poveikio, manant, kad NATO branduolinė ginkluotė neatgrasytų Rusijos.

Reikia sveikinti NATO sprendimą, kaip ir JAV ketinimą keturis kartus didinti lėšas skiriamas Europos gynybai. Būtų dar geriau, kad Europos šalys pagaliau suprastų, kad jos pačios turi rūpintis savo saugumu, ir kad jos nesąžiningai piktnaudžiauja Vašingtono gera valia, nuolat mažindamos savo gynybos biudžetus. Net jei NATO pritartų maksimaliems Rytų Europos šalių planams ir pastoviai dislokuotų karinius dalinius, Lietuva liktų pažeidžiama, nes ir tuo atveju būtų itin sunku sustabdyti masinį Rusijos antpuolį, Rusijos sausumos kariuomenei turint milžinišką karių ir karinės technikos persvarą.

Per Šaltąjį karą Vakarų Europos šalys jautėsi pažeidžiamos, nuogąstaudamos, kad savo pajėgomis negalėtų duoti deramą atkirtį Varšuvos sutarties pakto antpuoliui. Jų saugumą garantavo JAV branduolinis skydas, įsipareigojimas ginti Vakarų šalis, reikalui esant, ir branduoliniais ginklais. Kai prezidentas Reaganas pradėjo su Gorbačiovu rimtai derėtis dėl radikalaus branduolinių ginklų mažinimo, Vakarų šalių vadovai sunerimo. Viešai Londonas, Paryžius ir Bona pritarė deryboms, bet privačiai reikšdavo susirūpinimą, kai Reiganas kalbėdavo apie visišką šių ginklų panaikinimą. Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher prezidentui nuolat pabrėždavo slypinčius pavojus - branduolinių ginklų panaikinimas nepadidintų Vakarų Europos saugumo, bet sumažintų jį, nes nebūtų kuo atsverti Sovietų Sąjungos įprastinės ginkluotės pranašumą. Įtakinga Valstybės departamento pareigūnė Rozanne Ridgway tik pusiau juokaudama tarė, kad „daugelis žmonių pradėjo mylėti bombą“.

Visuotinė JAV karinė galia, o ne naujai dislokuoti kariai ir technika atbaidys Rusiją. Naujų dalinių vaidmuo yra kitoks – iš dalies simbolinis, iš dalies garantuojantis reakciją. Niekas nemanė, kad Berlyne per Šaltąjį karą dislokuoti keli tūkstančiai JAV karių gebėtų atremti Varšuvos pakto šalies veržimąsi. Jie vaidino sprogdiklio vaidmenį. Puolant Berlyną, dalis jų būtų nukauti, ir JAV turėtų reaguoti į savo karių žūtį. Kai Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Londonas klausė, kiek karių jie turėtų pasiųsti į Prancūziją, didysis karvedys generolas Fochas atsakė, kad reikia pasiųsti tik vieną, o mes užtikrinsime, kad jis žūtų – taigi, kad Britanija turėtų įsitraukti į karą. NATO karių dislokavimas rytuose turi tą patį vaidmenį - laiduoti, jog kariniai veiksmai prieš Baltijos šalis būtų nukreipti ir į JAV.

Nors Lietuva yra pažeidžiama, ji yra ir liks saugi. NATO karinis pranašumas yra akivaizdus, o Lietuva yra NATO narė. Rusija turi tik vieną kozirį – taktinių branduolinių ginklų persvarą. Bet ji pati supranta, kad vieną kartą panaudojus bet kokio dydžio branduolinį ginklą, sunku išvengti tolesnės eskalacijos. Rusija jau kariauja dvejuose frontuose, ir net Putinas supranta, kad trys frontai būtų per daug. Sirijos ir Ukrainos konfliktai kada nors bus užgesinti, tad ilgainiui Rusijos rankos bus laisvesnės. Bet NATO jau 65 metus atbaidė Rusiją ir dar galingesnę Sovietų Sąjungą, ir nėra pagrindo manyti, jog padėtis pasikeis. Antra vertus, Lietuvai nevalia užmiršti, kad ji pažeidžiama, ir turi rūpintis savo saugumu. Ji negali teigti, kaip kadaise aiškino prezidentė Grybauskaitė, kad neturime konkrečių įsipareigojimų NATO gynybai skirti atitinkamą BVP procentą.


Kęstutis Kazimieras Girnius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Visus? Ne, juk yra tie, kuriems ir Lietuvoje dabar gerai. Plaukia didžiuliai turtai. Niekas neemigruoja nuo lovio.

Okupacijos laikų liekana Kęstas Br. agituoja visus emigruoti

Okupacijos laikų liekana Kęstas Br. agituoja visus emigruoti portretas
???????????/////////////

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Lietuva yra ypatinga Europos šalis. Nedidelė Lietuvos gyventojų dalis gauna tiek pajamų iš turto, kad pagal pajamas, gaunamas iš turto ir padalintas iš viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, esame Europos šalių sąrašo viršuje (2883 eurai Lietuvoje ir tik 841 euras Estijoje). Kodėl taip? Tie Lietuvos gyventojai, kurie užgrobė daugiausia sovietinio turto dalybų ir su tuo susijusio banditizmo laikais, sugebėjo sukaupti daug ir politinės valdžios. Todėl tos pajamos iš turto yra taip gerai apsaugomos ir tokios didelės, o pajamos iš darbo, ypač iš darbo, svarbaus tautos išlikimui, kaip mokytojų* ir mokslininkų**, yra mažiausios Europoje. Tikitės paveldėti ar iš ko nors atimti daug turto? Lietuva yra jūsų šalis. Nesitikite, bet, nepaisydami to, norite išauklėti ir išlavinti gerus vaikus, pasiremdami tik jūsų darbo pajamomis? Lietuva yra ne jums. Bet kur Europoje jums yra geriau. Daugiau kultūros, nes geresni mokslininkai ir mokytojai. Ir uždirbsite daugiau, (mokslas-studijos-ekonomika).
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    4
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    2
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių