Latvijos rinkimų galvosūkis

Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp iš pažiūros atsitiktinai išbarstytų taškų, kol pasirodydavo figūros, fonas ir kitos detalės. Jeigu viskas būdavo padaryta teisingai, joks taškas nelikdavo nesujungtas, o kiekviena linija būdavo paveikslėlio dalis.

Tačiau žaidimas „sujunk taškus“ yra prastas tikrų piešimo įgūdžių pakaitalas, kai į kažką atidžiai žvelgi ir mėgini perteikti popieriuje esminius bruožus. Užuot mėginus suprasti painią Latvijos politiką ir neaiškius rinkimų rezultatus, užsienio žurnalistams – ypač tiems, kas apie šią šalį žino mažai arba apskritai nieko nenutuokia – pasirodė lengviau kurpti tokias antraštes kaip „Latvijos rinkimų rezultatai – perspėjimas dėl ES krizės, prorusiškai partijai užsitikrinus sėkmę“. Taip parašė vienas rėksmingas Britanijos bulvarinis laikraštis – „Daily Express“.

Tačiau rimti naujienų leidiniai, turėję būti išmintingesni, irgi buvo suklaidinti. Pavyzdžiui, „The New York Times“ antraštė skelbė „Latviją užliejusi populistinė banga per rinkimus iškėlė prorusišką partiją.“ Iš tikrųjų ta „prorusiška“ partija – „Santarvė“ – palyginus su ankstesniais rinkimais, prarado vieną vietą ir 43 tūkst. balsų. „The London Times“ (kur, būsiu visiškai atviras, rašau straipsnius vienai savaitinei skilčiai), paskelbė: „Prorusiška partija ketina perimti valdžią per Latvijos rinkimus.“

Šios antraštės tikrai kai kurių žmonių įsivaizduojamą dabartinės Europos politikos pagrindinį naratyvą – kad populistai kyla, o Rusija visur rezga piktavališkas operacijas. Iš tikrųjų tokių tendencijų esama. Tačiau jos pasireiškia ne visur.

Visų pirma „Santarvė“ nelaimėjo rinkimų ir toli gražu neperima valdžios. Pagal daugiapartinę sistemą, pagrįstą proporciniu atstovavimu, būti didžiausia partija nebūtinai reiškia, kad formuosi vyriausybę. Keliomis savaitėmis anksčiau panašiai nutiko kitapus Baltijos jūros, kai prieš imigrantus nusistačiusi Švedijos demokratų partija iš tikrųjų nesugebėjo per rinkimus pasiekti didelės pažangos, kokios ji tikėjosi. Tačiau tai nesutrukdė šiaip jau nuovokiam Izraelio laikraščiui „Haaretz“ parašyti: „Rinkimai Švedijoje: neonacių šaknų turinti partija įgijo „padėtį diktuojančios“ statusą, bet valdžios negavo.“

Šie iškraipymai yra dar labiau sustiprinami vieno vietos veiksnio: žmonių, turinčių vilties, kad bauginimas jiems atneš politinių dividendų. Kadenciją baigiantis Latvijos premjeras Maris Kučinskis sakė, kad koalicija, vadovaujama „Santarvės“ (gavusios beveik 20 proc. balsų ir išties tapusios didžiausia partija naujojoje Saeimoje“), reikštų “Latvijos nuostatos Europos Sąjungos ir mūsų saugumo reikalų atžvilgiu radikalų pokytį, ir tai, manau, yra labai pavojinga“.

Juk jis turėjo tai pasakyti, ar ne? Jis prarado daug balsų ir nori likti valdžioje. Jo partija, kaip ir visi Latvijos konservatoriai ir centristai, suinteresuoti pabrėžti pavojus, galinčių iškilti jų varžovei atėjus į valdžią.

Aš asmeniškai manau, kad „Santarvė“ nėra pasirengusi vadovauti Latvijai, kol ji nėra pareiškusi aiškaus palaikymo Ukrainai. Jeigu ši partija būtų truputį ryžtingesnė ir atsikratytų savo ryšių su prokremliškomis jėgomis, ji galėtų atsidurti vyriausybėje. Panašiai nutiko daugmaž panašiai jėgai kaimyninėje Estijoje – Centro partijai, nuo 2016 metų vadovaujančiai koalicinei vyriausybei. Jos valdymo laikotarpis nebuvo įspūdingas, bet Estija išlieka itin tvirta Europos Sąjungos ir NATO narė.

Pagrindinė problema yra ne Latvijos politika – šalyje galiausiai bus sudaryta vyriausybė, nors neabejotina, kad skambės balsingi skundai ir pražūties pranašystės. Tikroji problema – kad panikos kupinas padėties nušvietimas gali formuoti neįsigilinusių asmenų nuomonę ir padaryti realios žalos. Jeigu pašaliečiai pradės tikėti, kad Latviją valdo prorusiški populistai, jie gali pamanyti, kad ši šalis tapo nepatikimesnė sąjungininkė. Ir tai, be abejo, labai patiktų Kremliui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Turi problemų mūsų “braliukai” latviai

Turi problemų mūsų “braliukai” latviai  portretas
Siekdami nutautinti latvius, sovietiniai okupantai į Latviją atkėlė ir apgyvendino daug Kremliui ištikimų rusų kolonistų. Kolonistai dabar kelia sumaištį ir stengiasi parengti Latviją naujai rusų okupacijai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    5
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    9
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    4
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

Daugiau straipsnių