Laisvės ir tolerancijos kelyje

Ligai ir mirčiai išplėšus iš mūsų gretų artimą draugą ir bendražygį Freddy Opsomerį (1955–2019) reikia paskubėti kažką svarbaus liudyti mūsų – Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" istorijai. Gimtojoje F.Opsomerio Flandrijoje jo biografija bus siejama pirmiausia su žurnalisto ir verslo bendruomenės nario branda, darbais, pasiekimais, svajonėmis. Jo graži šeima, su žmona Marie Christine penki užauginti vaikai: Naomi, Aviva, Nitza, Elana ir Jonathan – neabejotinai išsaugos ateities kartoms kuklaus, jautraus ir kilnaus vyro bei tėvo portretą. Dabar, iš širdies gelmių reikšdami užuojautą žmonai ir vaikams, turime pasakyti keletą svarbių sakinių apie tai, ką taip pat būtina palikti istorijai.

Pirmoji pažintis su žurnalistu ir Belgijos verslo misijos atstovu Kaune F.Opsomeriu užsimezgė ketvirtais ar penktais mūsų nepriklausomybės metais. Pamenu, sėdėjome jaukiame viešbutyje "Minotel" restoranėlyje Muitinės gatvėje ir kalbėjomės apie Lietuvos ir Flandrijos, Kauno ir Antverpeno saitus, apie naujus iššūkius Europon grįžtančio krašto prisikėlimui. Tai buvo metas, kai daugybė Vakarų verslo aktyvistų matė naujų investicijų ir greitų pelnų galimybes pokomunistinėse šalyse. Tolstančioje praeityje buvo visko: nuo širdingų pastangų padėti išbristi iš sovietinės pelkės iki lengvo ir ciniško pasipelnymo dalyvaujant privatizacijoje ir naujo verslo lenktynėse pakrikusio krašto ūkio reikaluose. Jau pirmojo pokalbio metu Freddy negailėjo kartaus žodžio pastariesiems, buvo labai empatiškas Lietuvai, kartu su savo kolege ir Flandrijos bendruomenės aktyviste daug kalbėjo apie mūsų kraštų panašumus, bendradarbiavimo naudą ir apie tai, kiek jiems svarbi mūsų kelionė į laisvų tautų šeimą.

Visi gavome Freddy pamokas, supratome, kad priklausymo Vakarams įrodymai glūdi ne valdžios protokoluose, o laisvų žmonių gyvenimo pobūdyje.

F.Opsomerio verslo interesas, sietinas su Belgijos geležinkeliais ir Kauno laisvąja ekonomine zona, akademinės aplinkos žmogui buvo miglotas dalykas, tačiau supratimo stygių  kompensuodavo puikus ekspertas ir bičiulis Ramūnas Garbaravičius. Būtent mūsų trijų – beveik bendraamžių ir bendraminčių – užstalėje anuomet užsimezgė pokalbis apie būtinybę verslo žmonėms nepamesti prasmingo visuomenės gyvenimo orientyrų. Čia tikrai būtina pabrėžti, kad būtent F. Opsomeris pirmąsyk pabrėžė tarptautinę Kauno ir Sugiharos veiklos reikšmę Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir Vasario 16-osios Respublikos saulėlydyje. Tai jis visai natūraliai pasielgė it koks Belgijos pilietinės visuomenės ir laisvanoriškų asociacijų kultūros misionierius, pastūmėdamas idėją bendro gėrio labui. Jis dar nebuvo patyręs posovietinės Lietuvos biurokratijos elgesio šioje srityje ir galvojo, kad kaip gimtajame Antverpene laisvi ir įsipareigoję piliečiai gali įsteigti draugiją ar fondą surašydami bare ant servetėlės sutartį ir atsidarydami sąskaitą banke. Lietuvoje tada buvo, o dabar dar labiau yra kitaip.

Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" atsirado teisėtų laisvanoriškų organizacijų sąraše per kokius dvejus erzinančios lietuviškos biurokratijos metus, bet per tą laiką mes visi gavome Freddy pamokų, supratome, kad priklausymo Vakarams įrodymai glūdi ne valdžios protokoluose, o laisvų žmonių gyvenimo pobūdyje. Tad svarbiausia mūsų pagarbos išraiška laikyčiau būtent šį postūmį būti tais Vakarų žmonėmis, kuriems negana tik kalbėti apie tai, kaip turėtų būti, ir apie tai, ką valstybė turėtų daryti. Ir dar: būtent F.Opsomeris priklauso mūsų fondo steigties idėja ir pavadinimo, kuris angliškai skamba Sugihara – Diplomats for Life – Foundation formuluotė. Net jei vėliau atstumai, užimtumas ir liga neleido jam dažniau ir aktyviau veikti fondo steigėjų aplinkoje, pradžios istorija buvo, yra ir bus nepajudinamos svarbos faktas.

Atsisveikinant su velioniu mums visiems derėtų pakartoti prieš kelis dešimtmečius ištartus susitarimo žodžius. O žodžių reikia laikytis it priesaikos net tada, kai kasdien akiratin plūsta visiškai priešingos žodžio ir veiksmo samplaikos. Tęsti tai, kuo F.Opsomeris tikėjo, ir veikti taip, tarsi jis su mumis amžiams būtų, yra didžioji mūsų pareiga ir pagarbos jam išraiška.



NAUJAUSI KOMENTARAI

irasas dienorastyje

irasas dienorastyje portretas
kas jums rodo pavyzdi tolerancijai?kiekviena diena? is kokkios amziaus grupes tai sulaukiate,suskaicuokite...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    16
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    6
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
Daugiau straipsnių