- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės gynėjų dieną galima aiškiau įsivaizduoti, kokia yra laisvės kaina, ir suprasti, kad už naudojimąsi laisve tenka mokėti palūkanas.
Laisve naudojamės 33 metus. Atėjo palūkanų metas. Jei pavyks išsimokėti, turėsime naują laisvės brandos etapą. Bet ar rasime pakankamai lėšų? Kai už vartų – orkai, laisvės palūkanos pasiekia rekordinį lygį. Laisvės kaina tampa auksinė, bet aukso (drąsos nepasiduoti) atsargos ir resursai žmonių širdyse neaiškūs.
Orkų žinia gana aiški: davai, atgal į gardą, iš kurio ištrūkote prieš 33 metus. Sugužėjus į aptvarą, laukia trys pasirinkimai: paskers, nuskus kailį arba kažko drėbtelės į lovį.
Laisve naudojamės 33 metus. Atėjo palūkanų metas. Jei pavyks išsimokėti, turėsime naują laisvės brandos etapą.
Kai įsiviešpatauja netikrumas, nerimas, netuščias lovys neatrodo labai apgailėtinai, ypač tiems, kurie laisvę tikėjosi raikyti kaip kugelį. Tai viena priežasčių, kodėl prieš 33 metus į laisvę ėjome kaip į šventę. Ir tautos vienybė tuomet buvo daugiau euforiška. Galvojome, kad laisvei duosime pagal sugebėjimus, o gausime pagal poreikius. Bet komunizmo formulė netiko, mat galioja kitokia: iš kiekvieno pagal sugebėjimas, kiekvienam pagal rezultatus. Jei rezultatų nėra, patarimas paprastas – pasistenk dar.
Aišku, galima skųstis, kad valdžia ne ta. Kadangi turime demokratiją, dėl netinkančios valdžios galime rėkti, švilpti. Taip buvo praėjusią sausio 13-ąją, tik bėda, kad tai buvo panašu į orkų jauniklių cypimą.
Siekiant laisvės brandumo, jau nepadės plakatai su užrašais „Red Army – Go Home“, kurie anuomet atrodė drąsūs. Dabar jie atrodytų infantiliškai. Šalia tokio plakato dabartinėmis sąlygomis tiktų didelio kalibro vamzdis.
Laisvės gynėjų dieną tenka suvirškinti nuostatą, kad esame laisvės prievolininkai ir kad anuomečio „Roko maršo“ žingsniu toli nenužygiuosi – gali tekti ir pašliaužti. Švilpiant kulkoms.
Kiek būtų galinčių? Jei kaip šventinės vienybės laikais susimestų tautos dauguma, gal būtų sukaupta tiek drąsos ir valios aukso, kad užtektų apmokėti grėsmingai kylančias laisvės palūkanas ir ją išsaugoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...