L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

Rezoliucijoje aiškiai įvardijamas subjektas, kuris visų pirma turimas omenyje, kai kalbama apie kišimąsi į rinkimų procesus, dezinformacijos kampanijų vykdymą, – tai Rusija. Rusija į-vardijama daugelyje Rezoliucijos punktų. Punkte E įvardijama, kad būtina didinti sąmoningumą apie Rusijos dezinformacijos kampanijas, nes tai vienas pagrindinių Europoje skleidžiamos dezinformacijos šaltinių. Toliau, punkte F, pavartojamas terminas „piktavališkas kišimasis“, teigiant, kad į Europos viešąsias diskusijas piktavališkai kišasi valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų trečiųjų šalių.

Rezoliucijoje pateikiama nemažai vertinimų apie konkrečius rinkimus. Štai pastebima, kad priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti poveikį 2019 m. EP rinkimuose, padėjo apriboti užsienio valstybių ir nevalstybinį kišimąsi. Kartu pažymima, kad iki 2020 m. pabaigos ES valstybėse narėse turi būti surengta daugiau nei 50 rinkimų į įvairių lygių institucijas (tarp jų ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai). Pastaraisiais metais atsikartoja sisteminės kišimosi tendencijos, o piktavališkų veiksmų mastas yra toks, kad reikia suderinto Europos atsako, apimančio kelias viena kitą papildančias sritis. Kitų valstybių kišimasis į rinkimus yra tarptautinės teisės pažeidimas netgi tais atvejais, kai nenaudojamos karinės pajėgos ir nekeliama grėsmė teritoriniam vientisumui arba politiniam nepriklausomumui. O žmonių teisė dalyvauti savo šalies valdyme – esminė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostata. Labai svarbus pastebėjimas – kad, rengiantis visiems pagrindiniams nacionaliniams ir EP rinkimams, kaskart atsiranda kišimosi įrodymų ir dažnai šis kišimasis būna naudingas prieš ES nusistačiusiems, ekstremistiniams ir populistiniams kandidatams. Žinoma, ne kartą tai buvo pastebėta ir Lietuvoje. Net ir tais atvejais, kai įstatymais ribojami politinio finansavimo šaltiniai, užsienio subjektai randa būdų juos apeiti; paramą jie teikia suteikdami paskolas per užsienio ban-kus, palengvindami finansinę veiklą ir pan.

Pateikiami skaičiai rodo, kad Rusijos šaltiniams priskiriamų dezinformacijos atvejų skaičius nuo 2018 m. (434 atvejai) per tą patį laikotarpį 2019 d. padidėjo daugiau nei dvigubai (998 atvejai). Raginama parengti veiksmingą ir išsamią strategiją, kaip greitai ir patikimai kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija. Pastebima, kad kišimasis į rinkimus vienoje valstybėje veikia visą ES, nes jis gali daryti poveikį ES institucijų sudėčiai. Šioms grėsmėms įveikti reikalingas koordinuotas atsakas. Tam būtina, be kita ko, pasitelkti europinių mokslo programų lėšas. Raginama imtis ir kitų priemonių; Rezoliucijoje jos išsamiai išvardijamos. Pavyzdžiui, valstybės narės raginamos į mokyklų programas įtraukti priemones, įgalinančias pilietinį švietimą nuo ankstyvo amžiaus.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į vis augantį kibernetinių išpuolių mastą, taip pat ir į padėtį socialinėje žiniasklaidoje. Primenamas EP raginimas feisbuke taikyti įvairias priemones, kad būtų užkirstas kelias naudojimuisi socialine platforma siekiant kištis į rinkimus ir pažymima, kad feisbukas į daugumą šių prašymų neatsižvelgė.

Rezoliucijoje neapsiribojama ES valstybių teritorija, bet minimos ir Vakarų Balkanų, ir Rytų kaimynystės valstybės.

Taigi galima teigti, kad trečiųjų valstybių, ypač Rusijos, kišimasis į demokratinius rinkimus ES valstybėse imamas laikyti tęstiniu, sistemišku ir yra vienareikšmiškai smerkiamas. Tokia pozicija paremta neabejotinais įrodymais ir siūlomos konkrečios priemonės, kaip apriboti tą kišimąsi ateityje.

Visas Rezoliucijos tekstas prieinamas adresu: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2019-0031_LT.html.