L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

  • Teksto dydis:

Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 balsais už; 143 balsavo prieš, 47 EP nariai susilaikė.

Rezoliucijoje aiškiai įvardijamas subjektas, kuris visų pirma turimas omenyje, kai kalbama apie kišimąsi į rinkimų procesus, dezinformacijos kampanijų vykdymą, – tai Rusija. Rusija į-vardijama daugelyje Rezoliucijos punktų. Punkte E įvardijama, kad būtina didinti sąmoningumą apie Rusijos dezinformacijos kampanijas, nes tai vienas pagrindinių Europoje skleidžiamos dezinformacijos šaltinių. Toliau, punkte F, pavartojamas terminas „piktavališkas kišimasis“, teigiant, kad į Europos viešąsias diskusijas piktavališkai kišasi valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų trečiųjų šalių.

Rezoliucijoje pateikiama nemažai vertinimų apie konkrečius rinkimus. Štai pastebima, kad priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti poveikį 2019 m. EP rinkimuose, padėjo apriboti užsienio valstybių ir nevalstybinį kišimąsi. Kartu pažymima, kad iki 2020 m. pabaigos ES valstybėse narėse turi būti surengta daugiau nei 50 rinkimų į įvairių lygių institucijas (tarp jų ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai). Pastaraisiais metais atsikartoja sisteminės kišimosi tendencijos, o piktavališkų veiksmų mastas yra toks, kad reikia suderinto Europos atsako, apimančio kelias viena kitą papildančias sritis. Kitų valstybių kišimasis į rinkimus yra tarptautinės teisės pažeidimas netgi tais atvejais, kai nenaudojamos karinės pajėgos ir nekeliama grėsmė teritoriniam vientisumui arba politiniam nepriklausomumui. O žmonių teisė dalyvauti savo šalies valdyme – esminė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostata. Labai svarbus pastebėjimas – kad, rengiantis visiems pagrindiniams nacionaliniams ir EP rinkimams, kaskart atsiranda kišimosi įrodymų ir dažnai šis kišimasis būna naudingas prieš ES nusistačiusiems, ekstremistiniams ir populistiniams kandidatams. Žinoma, ne kartą tai buvo pastebėta ir Lietuvoje. Net ir tais atvejais, kai įstatymais ribojami politinio finansavimo šaltiniai, užsienio subjektai randa būdų juos apeiti; paramą jie teikia suteikdami paskolas per užsienio ban-kus, palengvindami finansinę veiklą ir pan.

Pateikiami skaičiai rodo, kad Rusijos šaltiniams priskiriamų dezinformacijos atvejų skaičius nuo 2018 m. (434 atvejai) per tą patį laikotarpį 2019 d. padidėjo daugiau nei dvigubai (998 atvejai). Raginama parengti veiksmingą ir išsamią strategiją, kaip greitai ir patikimai kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija. Pastebima, kad kišimasis į rinkimus vienoje valstybėje veikia visą ES, nes jis gali daryti poveikį ES institucijų sudėčiai. Šioms grėsmėms įveikti reikalingas koordinuotas atsakas. Tam būtina, be kita ko, pasitelkti europinių mokslo programų lėšas. Raginama imtis ir kitų priemonių; Rezoliucijoje jos išsamiai išvardijamos. Pavyzdžiui, valstybės narės raginamos į mokyklų programas įtraukti priemones, įgalinančias pilietinį švietimą nuo ankstyvo amžiaus.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į vis augantį kibernetinių išpuolių mastą, taip pat ir į padėtį socialinėje žiniasklaidoje. Primenamas EP raginimas feisbuke taikyti įvairias priemones, kad būtų užkirstas kelias naudojimuisi socialine platforma siekiant kištis į rinkimus ir pažymima, kad feisbukas į daugumą šių prašymų neatsižvelgė.

Rezoliucijoje neapsiribojama ES valstybių teritorija, bet minimos ir Vakarų Balkanų, ir Rytų kaimynystės valstybės.

Taigi galima teigti, kad trečiųjų valstybių, ypač Rusijos, kišimasis į demokratinius rinkimus ES valstybėse imamas laikyti tęstiniu, sistemišku ir yra vienareikšmiškai smerkiamas. Tokia pozicija paremta neabejotinais įrodymais ir siūlomos konkrečios priemonės, kaip apriboti tą kišimąsi ateityje.

Visas Rezoliucijos tekstas prieinamas adresu: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2019-0031_LT.html.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Česlovas

Česlovas portretas
Jeigu jau nuomonės išsakymas žiniasklaidoje yra kišimasis į rinkimus - tai tegu ES įveda stalinistinę cenzūrą ir nebus kišimosi. Aš pats matau, kaip Vakarai kišasi per žiniasklaidą į kitų valstybių reikalus ir viskas čiki. Jau nekalbant apie pagarsėjusias spalvotąsias revoliucijas (valstybinius perversmus, surežisuotus padedant Vakarams). Tai artimiausi pavyzdžiai - Ukraina, Sirija, Libija, Jugoslavija, Irakas ir t.t. Gal užteks kitus tepti tuo, kuo pats smirdi.

Užuojauta

Užuojauta portretas
Nieko jau nebepadarysi.Kad ir labiausiai konservatorius nemylintys turi pripažinti,kad šią partiją renkasi arba ją palaiko labiausiai išsilavinusi,išprususi visuomenės dalis.Matyt,todėl pavydas ir graužia užpakalius visiems nevykėliams ir nepraustaburniams.

Apgailėtina

Apgailėtina portretas
Nesuprantu,ar tuos mažiausiai smegenėlių turinčius pavydas taip žiauriai graužia,ar tiesiog iš neturėjimo ką veikti,nes, kai tik prabyla ypač visuomenėje gerbiamas,išsilavinęs,kažkuo itin nusipelnęs veikėjas,jie tuoj puola dergti visais savo nuprotėjimo likučiais .Net nebežinai,ar tuos tiek mažai smegenėlių turinčius užjausti,ar tiesiog nekreipti į juos dėmesio.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Hibridinis gerumas
    Hibridinis gerumas

    Dažniausiai šiomis dienomis užduodamas klausimas: "Ar jau suruošei kalėdines dovanėles?" Kiekvienas iš mūsų – ne britų monarchė, kuriai tenka apdovanoti beveik 700 žmonių, tačiau ir mums nemenkas galvosūkis, k...

    1
  • Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu
    Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu

    Profesoriaus Tomo Janeliūno viešas manifestas dabar valdančiajai koalicijai akimirksniu tapo lietuviškos politologijos klasika. Galima ginčytis dėl formos, dėl vienos ar kitos hiperbolės, tačiau taiklus faktinės situacijos įvardijimas ne...

    6
  • Svetimi pinigai
    Svetimi pinigai

    Ką daro Lietuvos sporto sirgalius, kai mūsų šalies futbolo rinktinė triuškinamai nugali Braziliją? Teisingai! Išjungia žaidimų kompiuterį. Arba pabunda iš saldaus sapno. Kol Lietuvoje jau visai rimtai svarstoma, ar surinksim...

  • Mažaraščių <span style=color:red;>(kontr)</span>revoliucija
    Mažaraščių (kontr)revoliucija

    Vladimiras Leninas, būdamas pragare ar rojuje, šiandien turėtų iš džiugesio trinti rankomis dėl to, kad pasitvirtino jo kažkada aprašytas revoliucinės situacijos apibūdinimas. Valdantieji nebegali išsilaikyti valdžioje be j...

    1
  • Pavogtas kokteilio receptas
    Pavogtas kokteilio receptas

    Kas galėjo pagalvoti, jog Trečiajam reichui ir Sovietų Sąjungai taikiai užpuolus ir draugiškai pasidalijus fašistinę (anot "Pravdos") Lenkiją, visoje Europoje sudundėję kovos būgnai staiga nutils? ...

    19
  • Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai
    Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai

    2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuo...

    9
  • Nekalėdinė pasaka
    Nekalėdinė pasaka

    Seime paskelbtos paliaubos. Kryžminės ugnies nutraukimas dėl 2020-ųjų biudžeto dalybų galios iki kito antradienio. ...

    18
  • Žudikui tik pagrūmojo pirštu
    Žudikui tik pagrūmojo pirštu

    Paskelbdama Rusijai draudimą ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) baigė pirmąją dalį istorijos apie aukščiausiojo lygio machinacijas klastojant rusų atletų laboratorinius duomenis. WADA...

    2
  • Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne
    Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne

    Jau kurį laiką keli Vakarų politikai ir nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „New York Times“, kelia taip vadinamą profesinio mokymo ir ruošimo Sindziange problemą. Tam, kad paneigtų reikšmingus laimėjimus vald...

    3
  • Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?
    Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

    Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krep&scaron...

Daugiau straipsnių