Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus – 2014 m. gruodį, o per metus nafta pabrango beveik ketvirtadaliu. Kokios gi naftos brangimo priežastys, kokią įtaką kylančios šios žaliavos kainos turi Lietuvos ekonominei aplinkai ir kaip tai paveiks Lietuvos gyventojus?

Žaliavinės naftos rinka nėra efektyvi, todėl labai sunkiai prognozuojama. Joje veikia nenuspėjama Rusija ir įtakingasis naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC, anksčiau galėjęs šokdinti savo susitarimais visą pasaulį. Tačiau po JAV skalūnų naftos revoliucijos situacija pasikeitė. Šiandien naftos kaina šoka pagal OPEC naftą eksportuojančių valstybių bloko ir JAV skalūnų gavėjų tango ritmus, o ją bandantiems nuspėti rinkos analitikams tenka rimtas lošimų teorijos uždavinys.

Daugiau nei prieš metus OPEC kartelis ir kelios jam nepriklausančios naftą eksportuojančios šalys sutarė nutraukti pigios naftos epochą ir pradėti riboti naftos gavybą. Kartelio susitarimu rinkos patikėjo: 2016-iesiems baigiantis naftos kaina atsitiesė nuo dugno iki 57 dolerių už barelį. Tačiau fundamentalios aplinkybės naftos kainai tuomet nebuvo palankios. Vangi pasaulio ūkio raida ir didelis naftos atsargų bagažas vertė finansų rinkų dalyvius abejoti kartelio susitarimo tvirtumu. Be to, naftos kainai šoktelėjus virš 43 dolerių už barelį ribos, suaktyvėjo skalūnų naftos gavyba JAV, iš dalies nukenksminanti OPEC šalių bloko pasiūlos ribojimo strategiją. Dėl šių priežasčių pirmąjį pernai metų pusmetį naftos kaina ir vėl nusirito žemyn iki birželio antroje pusėje fiksuotų 44,8 dolerių už barelį.

Vis tik 60 proc. visos pasaulio naftos gavybos užtikrinantis OPEC ir kitos suinteresuotos naftą išgaunančios valstybės savo kartelinio susitarimo neišdavė. Gegužės 8 d. pasaulis antrą kartą išgirdo frazę „do whatever it takes“, tik šįkart ji nuskambėjo iš Saudo Arabijos naftos ministro Al-Falih lupų. Ministras pažadėjo padaryti viską, kad perteklinės naftos atsargos grįžtų į 5 metų vidutinį lygį. Antroje metų pusėje OPEC bloko gavybos ir eksporto ribojimo pastangos pradėjo duoti rezultatų: pasaulinės naftos atsargos pradėjo po truputį bliukšti. Didėjant pasaulio ekonomikos pulsui ir, atitinkamai, kylant energijos nešėjų paklausai toks naftos pasiūlos ribojimas iššaukė naftos kainų ralį, kurį paaštrino geopolitinės įtampos naftos rinkai jautriuose taškuose.

Kaip atsitiesusios naftos kainos veikia Lietuvos ekonominę aplinką? Pirmiausia, ir vėl kylančios naftos kainos ilgainiui turėtų įlieti energijos euro zonos infliacijos rodikliams. Tiesa, kadangi nafta tarptautinėse rinkose yra denominuota doleriais, euro zonos narėms naftos kainų šoktelėjimą amortizavo euro atžvilgiu gerokai atpigęs doleris. Tačiau jei naftos kainų lygis išliks ne žemesnis nei 60 dolerių už barelį, pavasario pabaigoje ir vasarą stebėsime ryškų palyginamosios bazės efektą.

Išaugę degalų ir energijos kaštai nuvilnys per prekių ir paslaugų gamybos grandines iki galutinio vartotojo ir spustels tiek bendros, tiek ir bazinės1 infliacijos kreives aukštyn. Toks scenarijus būtų labai pakeliui Europos centriniam bankui. Kaip matyti iš praėjusią savaitę paskelbto paskutinio ECB Valdančiosios tarybos susitikimo protokolo, euro zonos monetarinis strategas jau keičia toną į griežtesnį. Nenuostabu, euro zonos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį, nedarbo lygis nusileidęs iki žemiausio lygio nuo 2009 m. sausio, o vartotojų ir visų ūkio dalyvių lūkesčių rodikliai vis šturmuoja istorines aukštumas. Prie tikslinio 2 proc. lygmens priartėjęs infliacijos rodiklis būtų puikus pretekstas nebeatidėlioti ir imtis ribojančių pinigų politikos priemonių jau šiemet: pinigų spausdinimo mašinos išjungimo, o gal net ir ankstesnio, nei rinkos dalyviai tikisi, palūkanų normų kėlimo.

Žvalgantis į Rytus, kylanti naftos kaina lyg bambagyslė maitina didžiausią Lietuvos eksporto rinką Rusiją: naftos pajamos taiso valdžios sektoriaus finansų sveikatą, o atsitiesęs rublis didina namų ūkių ir gyventojų perkamąją galią importuojamos prekėms ir paslaugoms. Nepaisant maisto produktų embargo bei apsišaudymo sankcijomis, koridoriaus tarp Rusijos ir Vakarų vaidmuo mums svarbus tuo, kad juo minta transporto, logistikos ir didmeninės prekybos sektoriai. Vertinant lietuviškos kilmės prekių eksportą ir re-eksportuojamą produkciją bendrai, Rusijai tenka 15 proc. visos iš Lietuvos išvežamos produkcijos. Tiesa, Lietuvos gamintojams ši rinka nėra reikšminga – į Rusiją eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių dalis tesiekia 1,9 proc. Tačiau re-eksportas į Rusiją sudaro net beveik trečdalį visos Lietuvos reeksportuojamos produkcijos, be to, šios rinkos svarba neginčijama ir paslaugų – ypač transporto – eksporto struktūroje. Taigi, aukštesnė naftos kaina yra savotiškas Rusijos ekonominės sveikatos lakmuso popierėlis, leidžiantis vertinti šios rinkos talpą mūsų eksportui.

Kas mums, lietuviams, iš viso to? Pirma, žinoma, brangesni degalai. Tiesa, naftos kainos kilimo įtaką mums, kaip euro zonos nariams, silpnina euro atžvilgiu pingantis doleris. Tačiau tai atmetus, nafta nuo pernykščio dugno birželį vis tiek pabrango net 41 proc. Tuo tarpu, EK duomenimis, Euro-Super 95 degalų kaina Lietuvoje be mokesčių per pusmetį išaugo 15 proc., o su mokesčiais – tik nepilnai 8 proc. Matome, kad nemažai žaliavinės naftos svyravimų poveikio pasilieka tarpinėse stotelėse tarp žaliavinės naftos ir automobilio bako. Antra, Rusijos rinka Lietuvai vis dar išlieka reikšminga, tad atsitiesęs rublis ir godesnis šios šalies vidaus vartojimas Lietuvos verslui palankūs. Na ir trečia, dėl postūmio infliacijai vis labiau ryškėja neigiamų palūkanų normų eros pabaigos kontūrai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    2
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    9
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    4
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

Daugiau straipsnių