Kur pasuks Italijos laivas?

Pastaruoju metu Europos dėmesį kausto Italijos vyriausybės ir Europos Komisijos konfliktas. Romai pristačius kitų metų valdžios sektoriaus biudžetą, Briuselis pirmą kartą istorijoje atmetė ES šalies narės biudžeto planą. Argumentai − jame akivaizdžiai ir sąmoningai yra pažeidžiamos ES fiskalinės taisyklės, o pats biudžetas paremtas pernelyg optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Tačiau panašu, kad Italija nesutinka keisti nuo savo planų. Kokių pasekmių galėtų turėti tolesnis Italijos bandymas eiti netvarios fiskalinės politikos keliu?

Europos Komisijos (EK) rūstybę Italijos populistų vyriausybė užsitraukė visų pirma dėl to, kad 2019 m. biudžete numatytas gerokai didesnis biudžeto deficitas nei rekomenduotas EK ir nei buvo planuotas ankstesnės vyriausybės. Italijos valdžios sektoriaus skola jau ir taip siekia daugiau nei 130 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje (ES) Italiją lenkia tik Graikija. Išaugęs skolinimosi poreikis ir toliau didintų valdžios sektoriaus skolą ir keltų riziką šios skolos tvarumui. Sustiprėjus dvejonėms dėl Italijos vyriausybės įsipareigojimų laikytis fiskalinės drausmės, Italijos vyriausybės skolinimosi 10 metų laikotarpiui kaina nuo šių metų gegužės pradžios išaugo dvigubai ir yra netoli 4 metų aukštumų.

Tačiau Italijos politikai nesutinka koreguoti biudžeto, argumentuodami tuo, kad didesnės viešosios išlaidos yra būtinos norint išvesti Italiją iš užsitęsusios letargiško ekonomikos augimo stadijos. Italų nepasitenkinimas ekonomine situacija ir noras matyti greitus sprendimus yra suprantami. Šalies pragyvenimo lygis, matuojamas BVP, tenkančiu vienam gyventojui, yra toks pat kaip ir prieš 19 metų, kai šalis įstojo į euro zoną. Be to, Italija ES išsiskiria aukštais skurdo rodikliais, didele pajamų ir regionine nelygybe, aukštu nedarbo lygiu, ypač tarp jaunimo. Ir nors italai pagrįstai pyksta, kad pastaraisiais metais buvo palikti vieni spręsti milžiniško imigrantų srauto problemas, visgi ekonomikos augimo iššūkiai yra labiausiai susiję su vidiniais veiksniais − daugybę metų trunkančiu prastu šalies valdymu ir nepatrauklia investicine aplinka.

Tad pagrįstai abejojama, ar didesniu išlaidavimu italų vyriausybei pavyktų pasiekti ekonomikos proveržio. Kai kurios planuojamos išlaidos, pavyzdžiui, bazinės pajamos skurdžiai gyvenantiems asmenims, suteiktų tik vienkartinį stimulą ekonomikai. Visgi net ir šį trumpalaikį teigiamą impulsą greičiausiai kompensuotų griežtesnės finansinių institucijų skolinimo sąlygos įmonėms ir namų ūkiams. Nemažą Italijos bankų sektoriaus turto dalį sudaro Italijos vyriausybės obligacijos, tad smunkant šio turto vertei, skolintis bankams tampa vis brangiau, o galimybės atremti finansinius nuostolius menksta. Auganti skolinimosi kaina gyventojams ir šalies įmonėms taip pat turėtų neigiamo poveikio šalies ekonomikos augimui. Tad šalies viešiesiems finansams tektų susidurti su dar didesniais iššūkiais, o tai sukurtų dar didesnį spaudimą šalies bankams. Toks uždaras ciklas tarp bankų ir šalies vyriausybių vadinamas „doom loop“.

Šiuo metu Italijai labiausiai reikia struktūrinių reformų, kurios pakeltų ekonomikos augimo potencialą. Net ir didesnis deficitas galėtų būti toleruotinas, jei jis būtų nukreiptas įgyvendinti tokias priemones, kurios galėtų paskatinti ekonomikos potencialo augimą ir taip užtikrinti spartesnį tvarų ekonomikos vystymąsi ir skolos mažėjimą. Tačiau taip reikalingos mokesčių, darbo santykių bei viešojo sektoriaus reformos, kurios paskatintų investicijų ir produktyvumo augimą šalyje, populistų vyriausybei nėra prioritetas. Priešingai, italai ketina atšaukti kai kurias ankstesnes reformas ir, pavyzdžiui, vėl sutrumpinti pensinį amžių. Toks žingsnis vienoje sparčiausiai senėjančių ES visuomenių turėtų neigiamo poveikio ekonomikos augimo galimybėms ir šalies finansams. Italijos viešųjų išlaidų senatvės pensijoms ir šalies BVP santykis jau dabar yra didžiausias iš visų EBPO šalių.

Tad panašu, jog politinius dividendus Italijos valdantieji pasirinko kaupti ne sudėtingais ir dažnai nepopuliariais sprendimais, o išnaudodami Briuselio demonizavimą. Visgi EK greičiausiai nebus linkusi nusileisti, kadangi tai padidintų ir kitų ES šalių norą lanksčiau traktuoti ES fiskalines taisykles. Visgi tuo pačiu griežtas EK tonas bei drausminamųjų priemonių taikymas, pavyzdžiui, „perviršio deficito procedūros“ pradėjimas ir dėl to galbūt atsirasiančios finansinės baudos, rizikuotų padidinti antieuropietiškai nusiteikusių politinių jėgų pergalę kitąmet vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Labiausiai baiminamasi, jog Italijos vyriausybės atsisakymas laikytis fiskalinės drausmės gali paskatinti reitingų agentūras sumažinti šalies skolinimosi reitingą ir lemti tolesnį finansų rinkų spaudimą vyriausybės skolinimosi kainai. Tai galiausiai galėtų sukelti valstybės skolos krizę, kurios užkratas galimai pasklistų į kitas pažeidžiamas euro zonos šalis. 2010 m. prasidėjusi euro zonos skolų krizė pareikalavo Graikijos gelbėjimo nuo bankroto, tačiau tokia situacija šiandien būtų neįmanoma dėl nepakeliamo Italijos skolos dydžio ir galimai dėl politinės valios stokos kai kuriose euro zonos valstybėse kreditorėse, ypač Vokietijoje. Italijoje kilusi skolų krizė galėtų sukelti ir valiutos krizę, o tai greičiausiai reikštų Italijos pasitraukimą iš euro zonos.

Visgi norisi tikėti, jog blaivaus proto bei dialogo keliu bus galima išvengti šio blogiausio scenarijaus. Net jei situacija ir toliau eskaluosis, gali būti, jog populistų vyriausybė paseks Graikijos pavyzdžiu, taps nuosaikesnė ir sutiks su reformomis. Taip pat negalima atmesti ir to, kad situacijai pablogėjus ši vyriausybė žlugs ir ją pakeis nauja technokratinė vyriausybė. Gali būti ir taip, jog ši situacija atneš ir teigiamo postūmio Europos valstybių vadovams siekiant susitarti dėl būtinų euro zonos reformų. Europos valstybių lyderiai paprastai yra linkę sudėtingus sprendimus pasiekti tik spaudžiami ypatingų aplinkybių − gali būti, kad paaštrėjusios Italijos problemos kaip tik ir sukurs dirvą tokių sprendimų priėmimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

europos sajunga --tai utopine iliuzija

europos  sajunga --tai  utopine iliuzija portretas
pradeta kurt ne su galva ir nuo galvos ,o populistu lyberastu filosofu nuo siknos ir toj siknoj uzstrigusiu....negali zmones vaiksciot su vieno dydzio gamybos batais --koju dydis skirtingas, anglai -pabego ,italai ruosiasi, graikai didely deda vengrai,cekai,lenkai dantis siepia vokietijoj naciai galvas kelia ---siam euro haose laiminga tik viena lietuva su savais priperetais debilais visuose valstybes valdymo institucijose
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie gedėjimą ir didesnę laisvę būti
    Apie gedėjimą ir didesnę laisvę būti

    Visi gyvenime atsiduria tokiame tamsiame, siaurame koridoriuje be išeities. Kaip sakoma: pesimistas mato vien tamsą, optimistas – šviesą tunelio gale, o realistas – kad ta šviesa – tai atvažiuojantis traukinys. Bet n...

  • Apsiginti nuo savo valstybės
    Apsiginti nuo savo valstybės

    Vėl rugsėjis. Vėl su siaubu prisimenamas 2013-ųjų rugsėjis. Prieš šešerius metus ankstyvą rudenį sukrėtė Dembavos (Panevėžio r.) tragedija. Du apkvaitę žmogystos išniekino septyniolikmetę merginą, užtrenkė bagažin...

    2
  • Kiek nesąmonių telpa į A. Verygos krepšelį
    Kiek nesąmonių telpa į A. Verygos krepšelį

    Važinėjau po vaizdingas savo gimtosios Šilutės apylinkes ir, važiuodamas pro vieną gyvenvietę, staiga paspaudžiau stabdžius: į važiuojamąją kelio dalį įšoko stipriai įkaušęs pusamžis vyriškis. Iš išsip...

    8
  • Kas yra „užrakinti“ pensijų fondai ir kada rekomenduojama juos rinktis?
    Kas yra „užrakinti“ pensijų fondai ir kada rekomenduojama juos rinktis?

    Savanoriškai papildomai kaupiant pensijai III pakopoje galima rinktis dviejų skirtingų tipų fondus – vadinamuosius „atrakintus“ ir „užrakintus“. Kuo jie skiriasi ir kokie yra jų privalumai, aiškina Aistė Paliuk...

  • Kaip nepermokėti skolinantis?
    Kaip nepermokėti skolinantis?

    Skolindamiesi pageidaujamam pirkiniui įsigyti ar kitoms vartojimo reikmėms daugiau nei pusė gyventojų (54 proc.) atsižvelgtų į palankiausias paskolos palūkanas, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau ekspertai atkreipia dėmes...

    1
  • Tegyvuoja kiaulės snukis!
    Tegyvuoja kiaulės snukis!

    Nomenklatūrinės gaujos valstybės biudžeto sąskaita smaginasi toliau. Štai ekonomistas Ž.Mauricas pastebėjo akiplėšišką reiškinį: jei privačiame sektoriuje atlyginimų augimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6...

    14
  • Tautiniai grybavimo ypatumai
    Tautiniai grybavimo ypatumai

    Teisūs sakantys, kad grybavimas yra lietuvių nacionalinė sporto šaka. Ruduo – jos olimpiada, kai savo trofėjus grybavimo aistruoliai ne tik krepšiais velka, bet ir bagažinėmis veža. Genai šaukte šaukia: grybai lietuvio ...

    3
  • Orakulai – akli
    Orakulai – akli

    Nėra abejonių: JAV taps pasaulio krepšinio čempione. Nuo pjedestalo amerikiečius gali nustumti nebent Serbija. O vat štai bronza – tai jau turbūt mūsų, lietuvių, taikinys. Čekai su lenkais apie ketvirtfinalį tegu nė nesvajoja. Ka...

    3
  • Dirbtinės gėlės sužydėjimas
    Dirbtinės gėlės sužydėjimas

    Itin žeminančiomis sąlygomis sudarytos 1842-ųjų ir 1858 m. sutartys įtvirtino nuostatą, jog Honkongas amžiams liks Didžiosios Britanijos imperijos kolonija. 1898 m. birželio 9 d. buvo pasirašyta gerokai oresnė konvencija, kuria Didžioji Brit...

    6
  • V. Matijošaitis: tegul sprendžia žmonės
    V. Matijošaitis: tegul sprendžia žmonės

    Šią savaitę Kaunas inicijavo įstatymuose numatytą demokratišką procesą, kurio metu dalies Kauno rajono žmonės patys galės nuspręsti, kurios savivaldybės – Kauno miesto ar Kauno rajono – dalimi jie nori būti. Tai yra labai ...

    180
Daugiau straipsnių