- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jevgenijaus Kiseliovo vizitas į Lietuvą lėmė paūmėjimų bangą. A.Siaurusevičiaus suorganizuotas propagandą demaskuojantis renginys su šiuo rusu sudirgino lenininio proletariato atstovus, komunalinius politikierius ir šiaip chamus žaizdotomis nuo bolševizmo galvomis. Vos tokie išsižioja kalbėti, ima plazdenti raudonos vėliavos ir raugėti velionis L.Brežnevas.
Neįmanoma atsistebėti, iš kokios peklos ir kyla visas šitas oralinis komunizmo ilgesys? Juk žmonės gyvena ne kur nors Riazanėje, o čia, Lietuvoje, kur bolševizmo jau 30 metų nebėra. Namo nesiveržia, vadinasi, kotletai čia skanesni. Nereikia ir važinėti moskvičiais arba "pazikais", čia gali mobilizuotis mersedesais ar setromis.
Ir algą arba pensiją eurais, ne rubliais gauna, ir "Akropolis" čia pat. Ir kalbėti gali ką nori. Net dergti valstybę, kuri visa tai toleruoja, nes kitaminčiai čia negabenami į Černiachovsko psichiatrinę, kur ideologiniams kitatikiams į galvą kaldavo vinis.
Ar iš tiesų anuomet buvo geriau? Pasiremkime visiems sovietofilams suprantamiausiu argumentu: kiek buvo galima už minimalią algą nupirkti degtinės tada ir dabar?
Dažniausiai visus tuos bolševikų palikuonis vienija viena frazė: "Prie sovietų buvo geriau". Tai sočiai priėdęs sako ne tik apsimetėlis veteranas, prisisagstęs Kovo 8-osios ženkliukų, bet ir tie pilko komunalinio pasaulio amebos, kurios per visą savo gyvenimą tematė tik kūjo / pjautuvo pamainą gamykloje ir mėlynas "chruščiovkės" buto sienas.
Ar iš tiesų anuomet buvo geriau? Pasiremkime visiems sovietofilams suprantamiausiu argumentu: kiek buvo galima už minimalią algą (MA) nupirkti degtinės tada ir dabar?
Tada MA buvo 60 rublių. Dabar – 394 eurai (po mokesčių). Iki 1981 m. puslitris "Ekstros" kainavo 4,12 rublio, vadinasi, buvo galima nupirkti 14,5 butelio.
Šiuo metu pigiausia degtinė pas mus kainuoja 4,69 euro. Taigi, už 394 eurus išeitų 84 puslitriai. Kas nors sakys: Rusijoje degtinė vis tiek pigesnė. Taip, ten butelis kainuoja 2,85 euro. Tačiau MA yra tik 150 eurų (iki mokesčių), tad teoriškai vis tiek teišeina 52,6.
Kaip bežiūrėsi, net didžiausiam pašlemėkui pas mus gyventi geriau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...