Kad ir kaip būtų gaila, Ukraina turėtų pamiršti Krymą, ir tai toli gražu nenulems sekmadienį ten vyksiantis referendumas. Krymo likimas buvo nulemtas daug anksčiau, kai į Rusijos kariuomenės sandėlius atvyko naujosios uniformos be atpažinimo ženklų, o bazėse pasirodė specialiųjų pajėgų kariai. Rusija pasimokė iš nevykusios operacijos 2008 m. prieš Gruziją, kai prieš gruzinus buvo mesti gausūs, bet neparengti ar net aptriušę daliniai, o tikras pergales skynė dešimtmečius kovose su tais pačiais rusais užgrūdinti čečėnų samdiniai. Šį kartą Rusijos karinė operacija praėjo puikiai ir Maskva nesitrauks.

Tiesa, tai visai nereiškia, kad ta pati Maskva pripažins Krymo referendumo rezultatus ar oficialiai prisijungs šį pusiasalį. Krymas, kaip Abchazija, Pietų Osetija ar Padniestrė, taps niekieno žeme – dar viena skyle posovietiniame žemėlapyje, kurią faktiškai kontroliuos ir kuria naudosis Rusija, spausdama Ukrainą.

Nors dabar Kryme palyginti ramu, nes ukrainiečiai didvyriškai nepasiduoda provokacijoms, artimiausiu metu kraujo praliejimo ar konflikto suaktyvėjimo nepavyks išvengti. Tai sukels audringą Vakarų reakciją. Maskva neva pasiduos spaudimui ir sutiks pradėti  derybas, bet pagrindinė sąlyga bus bet kokių Ukrainos pajėgų, kurios esą didina įtampą, pasitraukimas iš regiono. Nors Kijevas spyriosis, tarpininkaujantys Vakarai privers silpną porevoliucinę vyriausybę nusileisti ir dar kartą, kaip 2008 m. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, galės pasigirti, kad sustabdė karą.

Visi jausis kaip laimėtojai, išskyrus Kijevą, nes, žinia, derybos niekur nenuves ir tik įtvirtins status quo, t. y. Ukrainą be Krymo. Tiesa, Ukrainos vyriausybės laukia tiek daug bėdų, kad ir jai pačiai bus lengviau be Krymo.

O Krymo gyventojai pralaimės labiausiai – prasidės turto perdalijimas, banditų tarpuvaldis, o visos Rusijos dotacijos bus pasidalytos savų. Dabar krymiečiai galbūt ir tikisi, kad jei ir ne taps Prancūzijos Žydruoju Krantu, tai juos bent jau gelbės gausybė rusų turistų, kurie neva tuoj užplūs. Bet pažvelkime į kadaise nuostabius, o dabar sugriautus Abchazijos kurortus ir kiek ten "daug" poilsiautojų.

Ir nereikia manyti, kad "Krymas – niekieno žemė". Tai per daug pesimistiškas scenarijus. Yra daug galimybių, kad įvykiai Ukrainoje pasisuks daug blogesniu kampu.