Koronaviruso įtaka pieno produktų eksportui

Dėl plintančio koronaviruso pasaulio maisto pramonė jau pajuto jo neigiamą ekonominį poveikį – dėl mirtinos ligos trūkinėja pasaulio šalių prekybiniai ryšiai, stringa krovinių gabenimas, šalys izoliuojasi. Visas epidemijos mastas dar nežinomas.

Kadangi maistas – pirmo būtinumo prekė, tiek jo gamyba, tiek ir vartojimas negali sustoti. Būtiniausi maisto produktai, nepaisant susidariusios situacijos, bus gaminami ir parduodami, tačiau, jeigu epidemijos nepavyks suvaldyti ir koronavirusas išplis po visą pasaulį, prasidės tarptautinės prekybos maisto produktais srautų sulėtėjimas ir jų iškraipymas – net kaimyninės valstybės gali apriboti importą.

Lietuvoje maisto produktų netrūksta

Lietuva svarbiausiais žemės ūkio ir maisto produktais apsirūpinusi pakankamai, jų pasiūla didesnė už paklausą, todėl šalis orientuota į jų eksportą. 2019 m. į užsienį eksportuota įvairių lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų, neskaitant tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, už 3,4 mlrd. eurų. 2020 m. sausio mėn. eksportas siekė 258 mln. eurų ir buvo 4,8 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Praėjusiais metais didžiąją šalies eksporto vertės dalį sudarė javų grūdų – 20,4 proc., pieno ir jo produktų – 16,5 proc. bei žuvų ir vėžiagyvių eksportas – 11,9 proc. 2020 m. sausio mėn. lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės struktūroje dominavo pieno ir pieno produktų (17,4 proc.), aliejinių kultūrų sėklų ir kitų grūdų (12,3 proc.), žuvų ir vėžiagyvių (11,4 proc.) eksportas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, daugumos produktų eksporto vertė išaugo, iš jų pieno ir pieno produktų – beveik 4 proc.

Didžiausias eksportas į ES

Daugiausia lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų Lietuva eksportuoja į ES šalis – 2019 m. sausio mėn. eksporto vertė sudarė 72 proc., 2020 m. sausio mėn. ji padidėjo iki 83,1 proc. Didžiausią eksporto į ES vertės dalį – apie šeštadalį – sudaro pieno ir pieno produktų eksportas. Šių metų sausį jų eksportas siekė apie 15 proc. bendro eksporto.

Statistiniai duomenys rodo, kad net tris ketvirtadalius pieno ir jo produktų Lietuva išveža į ES šalis. Tarp jų lyderės – Lenkija, Italija, Latvija, Vokietija ir Nyderlandai. Į šias šalis eksporto vertė 2019 m. sudarė beveik 86 proc. bendro šių produktų eksporto. 2020 m. sausį ši dalis kiek sumenko, tačiau liko labai reikšminga ir siekė 81,6 proc. Nors bendras pieno ir jo produktų eksportas šių metų sausio mėnesį, palyginti su 2019 m. gruodžio mėnesiu, sumažėjo 390,3 tūkst. eurų, tačiau į Vokietiją padidėjo net 7,4 proc., į Italiją – 2,7 proc., į Latviją – 1,6 proc.

Pieno ir jo produktų eksporto į ES šalis struktūroje didžiausią dalį sudaro sūrių ir varškės, nekoncentruoto bei koncentruoto pieno ir grietinėlės eksportas – jų vertė 2019 m. sudarė 87,5 proc., o šių metų sausio mėnesį siekė 83 proc. jų bendro eksporto vertės. Net du penktadalius eksporto vertės sudaro sūrių ir varškės eksportas.

Daugiausia lietuviško sūrio ir varškės – į Italiją

Nekoncentruoto pieno ir grietinėlės Lietuva daugiausiai eksportuoja į kaimynines šalis – 2019 m. jų eksporto vertė į Lenkiją ir Latviją sudarė beveik 78 proc. bendros pieno ir jo produktų eksporto į ES vertės, šių metų sausio mėnesį ši dalis padidėjo net iki 86 proc. Daugiau nei pusė visų sūrių ir varškės, parduodamų ES, Lietuva išveža į Italiją – jų eksporto vertė sausį siekė 54 proc., dar beveik 17 proc. – į Latviją.

Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės į Italiją kasmet išveža apie 30 tūkst. tonų sūrių. Su trečiosiomis šalimis Lietuva šiuo laikotarpiu pienu ir jo produktais prekiavo nedideliais kiekiais, todėl dėl koronaviruso pandemijos pieno perdirbimo pramonė neturėtų skaudžiai nukentėti.

Europos Komisijos duomenimis, 2019 m. iš ES valstybių į trečiąsias šalis labiausiai išaugo sviesto eksportas – beveik 41 proc. – nuo 128 iki 180 tūkst. tonų. Daugiausia sviesto eksportuota į JAV (33,9 tūkst. tonų, arba 21 proc. daugiau, nei 2018 m.). Lietuva praėjusiais metais į trečiąsias šalis (daugiausia – į Kazachstaną, Izraelį ir Saudo Arabiją) eksportavo 1,8 tūkst. tonų sviesto – 3,6 karto daugiau nei 2018 m.

2019 m. sūrių eksportas iš ES valstybių į trečiąsias šalis siekė 879,7 tūkst. tonų ir buvo 7 proc. didesnis nei 2018 m. Daugiausia sūrių ES šalys eksportavo į JAV (139,1 tūkst. tonų) ir Japoniją (114,1 tūkst. tonų). Daugiau nei po 100 tūkst. tonų sūrių eksportavo Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija ir Italija. Lietuva į trečiąsias šalis 2019 m. eksportavo 15,3 tūkst. tonų sūrių, trečdalį jo – į JAV (5,2 tūkst. tonų), beveik 8 proc., arba 1,2 tūkst. tonų, – į Pietų Korėją. Palyginti su 2018 m., Lietuvos sūrių eksportas padidėjo 35,1 proc.

Analizuojamu laikotarpiu ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 962,4 tūkst. tonų nugriebto pieno miltelių, 18 proc. daugiau nei 2018 m., daugiausiai – į Kiniją (126,3 tūkst. tonų), Alžyrą (100,7 tūkst. tonų) ir Indoneziją (71,1 tūkst. tonų). Lietuvos nugriebto pieno miltelių eksportas 2019 m. siekė 20,8 tūkst. tonų, ir, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo beveik 19 proc. Daugiausiai jų importavo Alžyras (5,1 tūkst. tonų), Vietnamas (2,7 tūkst. tonų) ir Kazachstanas (2,3 tūkst. tonų). Nenugriebto pieno miltelių eksportas iš ES į trečiąsias šalis 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 11 proc. (nuo 334 iki 297 tūkst. tonų). Pagrindinės jų importuotojos – Omanas (40,5 tūkst. tonų), Alžyras (21,7 tūkst. tonų), Nigerija (18,8 tūkst. tonų). Lietuvos nenugriebto pieno miltelių eksportas nebuvo reikšmingas, praėjusiais metais siekė 0,5 tūkst. tonų.

Iššūkiai

Dėl koronaviruso pandemijos traukiantis rinkoms trečiosiose šalyse, ES pieno ir jo produktų gamintojams gali tekti atsigręžti į ES vidaus rinką. Tai, tikėtina, žymiai padidintų ES pieno perdirbimo įmonių tarpusavio konkurenciją. Dėl to gali sumažėti ir pieno bei jo produktų eksportas iš Lietuvos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių