Kontrolė, draudimai ir paranoja

Prancūzų filosofas Michelis Foucault XX a. antrojoje pusėje veikale "Disciplinuoti ir bausti" yra aprašęs Vakarų civilizacijos prigimtinį fenomeną, itin plačiai išvystytą porenesansiniu, modernybės laikotarpiu – polinkį disciplinuoti ir bausti piliečius už bet kokį tvarkos ir taisyklės pažeidimą. Kaip tokios kontrolės pavyzdį mąstytojas pateikia kalėjimo, ligoninės ir universiteto institucijų aprašymus, kurie byloja, kad net pati šių įstaigų architektūra pritaikyta panoptikumui kurti.

Panoptikumas – toks reiškinys, kai kiekvienas žmogus yra stebimas kito asmens, dažniausiai liekančio anonimu. Stebėjimas – pirmoji, pagrindinė ir svarbiausia sąlyga visuotinei kontrolei ir disciplinavimui įgyvendinti.

Mūsų laikais, jau XXI a., panoptikumo efektas tapo visuotiniu, pirmiausia, dėl virtualiojo pasaulio ir technologijų išvystymo: televizorius, kompiuteris ir išmanusis telefonas yra tos akys, kurios žiūri į mus kiekvieną dieną ir praneša informaciją beveidėms korporacijoms. Pastarosioms duomenys apie mus labiausiai reikalingi ne dėl pikta linkinčios kontrolės, o dėl verslo ir reklaminių tikslų: kuo daugiau apie mus žinoma, tuo lengviau kam nors disponuoti mūsų piniginės turiniu.

Šio dešimtmečio Lietuvoje panoptikumą ir stiprėjančią kontrolę pastebi kiekvienas, dažniausiai siejantis visuotinį piliečių disciplinavimą su prieš kelerius metus išrinktu parlamentu ir sudaryta Vyriausybe. Nerasime turbūt nė vieno piliečio, nežinančio apie alkoholio prekybos draudimus ir keletą kitų ministrų kabineto nutarimų, kuriais įvesta griežtesnė tvarka ribinėse mūsų gyvenimų srityse.

Tik supratę ir nepamiršdami, iš kur atėjome, galime orientuotis socialinėje ir politinėje tikrovėje, nepaversdami jos tuščios kovos lauku.

Šalies mastą pasiekusių draudimų akivaizdoje visuomenė dalijasi į dvi puses: vieni palaiko naująją tvarką ir giria valdančiuosius, kiti peikia ir skundžiasi, kad yra beveik persekiojami, net nieko bloga nepadarę. Taip jau susiklostė, kad šios kadencijos parlamentas valdžią gavo tada, kai šventėme valstybės šimtmetį ir išgyvenome patriotinį pakilimą. Taigi, tie, kas palaiko tautines ir Lietuvai lojalias nuotaikas, yra beveik savaime susiejami su šios valdžios sprendimais, taip pat ir draudimais bei apribojimais. Patriotizmas ir kiek griežtesnė tvarka niekam lyg ir netrukdytų ir būtų visai geras pažiūrų derinys, tačiau pastebėtina, kad draudimus palaikantys nacionalistai turi ir paranojinių nuotaikų: jiems nuolat, ne visada pagrįstai atrodo, kad kėsinamasi į valstybės simbolius, tautos šventumą ir šalies istorinius herojus. Su realybe tokios reakcijos į liberalesnę mintį ar veiksmą kartais susijusios tik asociatyviais ryšiais.

Kita vertus, liberalai ir šiaip laisvesnės pasaulėžiūros žmonės kartais, regis, ilgisi tvarkos, kuri klestėjo XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvoje: viskas galima, leista ir nebaudžiama. Joks stebėjimas, pasak tokių požiūrių šalininkų, yra nepateisinamas, o apie disciplinavimą net kalbėti neverta. Vis dėlto gausėjančių draudimų situacijose ir liberalai neišlaiko sveikos ir išmintingos nuovokos – ima kaltinti kiekvieną, kuris bent iš dalies sutinka su valdžios sprendimais kontroliuoti piliečius. Šią poziciją analitiškai aprašė publicistas, prozininkas Andrius Jakučiūnas vienoje iš neseniai portale "15min" publikuotų esė. Minimame tekste autorius ieško aristoteliško aukso vidurio, išminties pozicijos, tačiau neprieina prie jokių išvadų, išskyrus tai, kad "sprendžiant šią problemą reikia kažkaip išsisukti".

O išsisukti, atrodo, galima prisiminus kito postmodernistinio filosofo Slavojaus Žižeko knygą "Smurtas", kurioje mąstytojas pateikia vienintelį šiuolaikinio žmogaus vertą galvojimo ir elgesio būdą – susilaikyti nuo bet kokio veiksmo ir pasilikti tik prie minties. Toks alternatyvus santykis su tikrove Lietuvos šiandienos draudimų, kontrolės, disciplinavimo ir dažnėjančio baudimo atvejais reikštų, kad reikėtų ne ką nors smerkti ir priešintis, o galvoti apie paranojos priežastis. Pastarosios iš dalies bus susijusios su policinės valstybės veikimu, kurio kilmę mąstant reikia nustatyti.

Pačiam šio teksto autoriui bandant taip žiūrėti į problemą, aiškėja, kad ir policinės valstybės ilgesys, ir kolektyvinė paranoja, ir neribotų veiksmų, bet ne save apribojančios laisvės troškimas kyla iš paprasčiausio masinio potrauminio elgesio dėsnių veikimo: vieniems trūksta autoritaro, kuris išvaduotų nuo atsakomybės, kurios neturėta ir sovietiniais metais, kiti vis dar priešinasi ir disidentauja tada, kai protestuoti jau nebe taip svarbu ir aktualu, o tretieji, prisimindami visą okupacinį siaubą, tiesiog patys kriminalizuojasi.

Norinčiam išsaugoti sveiką protą skaitytojui patartina jau kelis tūkstančius metų vakariečiams žinoma senovės graikų filosofų nuostata – bet kokią poziciją, ypač radikalią, tikrinti kilmės požiūriu. Tik supratę ir nepamiršdami, iš kur atėjome, galime orientuotis socialinėje ir politinėje tikrovėje, nepaversdami jos tuščios kovos lauku. O kai nustojama bergždžiai kovoti, tampa įmanoma tą tikrovę kurti ir perkurti – tai vienas tikriausių ir seniai patikrintų vadavimosi iš individualiųjų ir kolektyvinių traumų būdų. Kai kas nors radikalai ginčijasi, tai rodo optimistinę tendenciją – nerimo, reikalingo kūrybingumui, mūsų masės dar turi. Kai jose ims ryškėti daugiau individų, gal sumažės ir tuščių ginčų, nepapildančių gyvenimo jokiais įvykiais, reiškiniais ir kūriniais?!



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
..paprasciau ---tai neperlenkti lazda!! diskutuoti,,,ir ieshkoti bendro "vardiklio " ir sandraugos,o ne konfrantacijos….ir kovos .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meškos paslaugas. Ne tik jurbarkietiškas
    Apie meškos paslaugas. Ne tik jurbarkietiškas

    Sodyboje bendramokslių vakarėlio metu žiauriai sumuštos ir išžaginti bandytos jurbarkietės istoriją pastarosiomis savaitėmis aptarė turbūt jau visi, įskaitant net vienkiemyje gyvenančias močiutes ir tylos stovyklose medituojančius jo...

    27
  • Sapnai ir paukščiai
    Sapnai ir paukščiai

    Nesinori tokią gražią vasarą kalbėti apie negražius dalykus. Ypač apie mylmerą, atsiskleidusį visa savo chamiška didybe. Ligi šiol galvojau jį turint bent krabo lazdelės dydžio sąžinę. Bet pakaks, geriau pakalbėkim apie vasarą, k...

    25
  • Pramonė 4.0, eschatologija ir Šiluva
    Pramonė 4.0, eschatologija ir Šiluva

    Miniserialas "Černobylis", filmuotas daugiausia Lietuvoje, tapo labai populiarus. Sunku pasakyti, ar patys prodiuseriai galėjo tikėtis tokios sėkmės. Serialas mane įtraukė kaip ir daugelį, netgi per vieną vakarą perskaičiau Svetlanos Aleks...

    6
  • Įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta
    Įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta

    Situacija darbo rinkoje vis dar džiugina dirbančiuosius. Darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius auga, nedarbo lygis šalyje mažėja. Trūkstant darbuotojų, į darbo rinką įsilieja net ir tie asmenys, kurie darbo seniau neieškojo – ...

    1
  • Dirva bolševikų diegui
    Dirva bolševikų diegui

    Milžiniškomis aukomis, remiant sąjungininkams laimėjus Stalingrado mūšį (1942 m. rugpjūčio 23 d.–1943 m. vasario 2 d.), bolševikų caras Josifas (1878–1953) vėl atgavo tikėjimą savo paties genialumu. Iki tol jo agresy...

    8
  • Stručio logika
    Stručio logika

    Milijono vertas klausimas, sakoma apie sudėtingą gyvenimo dilemą. Milijonas eurų yra maždaug tiek, kiek vos per porą mėnesių gali uždirbti Lietuvos futbolo klubas. Blogiausiu atveju – maždaug trečdalis milijono. Tačiau tokia, rodos, auksinė ...

    1
  • Kokią mokyklą lanko jūsų vaikas?
    Kokią mokyklą lanko jūsų vaikas?

    Dažnai mamai ir tėčiui, ką tik išklausiusiems savo vaikų koncerto, vasaros pradžia – galvos skausmas. Prasideda naujas etapas – mokykla. Ar toje, kurią parinkote, jūsų vaikai bus laimingi? Ar mokytojai gebės pastebėti ir atskleist...

    7
  • Ko galima palinkėti būsimiems pasaulio užkariautojams?
    Ko galima palinkėti būsimiems pasaulio užkariautojams?

    Kai mokyklos reikalai beveik baigti, egzaminai išlaikyti ir vasaros atostogos čia pat, atrodo, kad pasaulis po jūsų kojomis. Sutikite, tai geras jausmas, žymintis įdomaus ir įtraukiančio gyvenimo etapo pradžią. Tačiau kaip viskas bus iš...

  • Pamąstymai iš praktikos. Apie tikslų siekimą
    Pamąstymai iš praktikos. Apie tikslų siekimą

    Daug melų apie tuos tikslus. Kaip visada, gerai sumaišytų su tiesa. Žmonės ir iš proto išeina jų besiekdami: kokio diplomo, milijono ar tobulo sūnaus. ...

    3
  • Reikia galvoti
    Reikia galvoti

    Visi staiga atsiminė Černobylį. Įsiaudrino, susidomėjo, tarsi pirmąsyk per tuos trisdešimt metų po sprogimo apie jį išgirdę. Kai kurie net susiruošė gyvai pamatyti, kaip atrodo "tas pragaras" ir sovietų palikimas (nors...

    4
Daugiau straipsnių