Kontrolė, draudimai ir paranoja

Prancūzų filosofas Michelis Foucault XX a. antrojoje pusėje veikale "Disciplinuoti ir bausti" yra aprašęs Vakarų civilizacijos prigimtinį fenomeną, itin plačiai išvystytą porenesansiniu, modernybės laikotarpiu – polinkį disciplinuoti ir bausti piliečius už bet kokį tvarkos ir taisyklės pažeidimą. Kaip tokios kontrolės pavyzdį mąstytojas pateikia kalėjimo, ligoninės ir universiteto institucijų aprašymus, kurie byloja, kad net pati šių įstaigų architektūra pritaikyta panoptikumui kurti.

Panoptikumas – toks reiškinys, kai kiekvienas žmogus yra stebimas kito asmens, dažniausiai liekančio anonimu. Stebėjimas – pirmoji, pagrindinė ir svarbiausia sąlyga visuotinei kontrolei ir disciplinavimui įgyvendinti.

Mūsų laikais, jau XXI a., panoptikumo efektas tapo visuotiniu, pirmiausia, dėl virtualiojo pasaulio ir technologijų išvystymo: televizorius, kompiuteris ir išmanusis telefonas yra tos akys, kurios žiūri į mus kiekvieną dieną ir praneša informaciją beveidėms korporacijoms. Pastarosioms duomenys apie mus labiausiai reikalingi ne dėl pikta linkinčios kontrolės, o dėl verslo ir reklaminių tikslų: kuo daugiau apie mus žinoma, tuo lengviau kam nors disponuoti mūsų piniginės turiniu.

Šio dešimtmečio Lietuvoje panoptikumą ir stiprėjančią kontrolę pastebi kiekvienas, dažniausiai siejantis visuotinį piliečių disciplinavimą su prieš kelerius metus išrinktu parlamentu ir sudaryta Vyriausybe. Nerasime turbūt nė vieno piliečio, nežinančio apie alkoholio prekybos draudimus ir keletą kitų ministrų kabineto nutarimų, kuriais įvesta griežtesnė tvarka ribinėse mūsų gyvenimų srityse.

Tik supratę ir nepamiršdami, iš kur atėjome, galime orientuotis socialinėje ir politinėje tikrovėje, nepaversdami jos tuščios kovos lauku.

Šalies mastą pasiekusių draudimų akivaizdoje visuomenė dalijasi į dvi puses: vieni palaiko naująją tvarką ir giria valdančiuosius, kiti peikia ir skundžiasi, kad yra beveik persekiojami, net nieko bloga nepadarę. Taip jau susiklostė, kad šios kadencijos parlamentas valdžią gavo tada, kai šventėme valstybės šimtmetį ir išgyvenome patriotinį pakilimą. Taigi, tie, kas palaiko tautines ir Lietuvai lojalias nuotaikas, yra beveik savaime susiejami su šios valdžios sprendimais, taip pat ir draudimais bei apribojimais. Patriotizmas ir kiek griežtesnė tvarka niekam lyg ir netrukdytų ir būtų visai geras pažiūrų derinys, tačiau pastebėtina, kad draudimus palaikantys nacionalistai turi ir paranojinių nuotaikų: jiems nuolat, ne visada pagrįstai atrodo, kad kėsinamasi į valstybės simbolius, tautos šventumą ir šalies istorinius herojus. Su realybe tokios reakcijos į liberalesnę mintį ar veiksmą kartais susijusios tik asociatyviais ryšiais.

Kita vertus, liberalai ir šiaip laisvesnės pasaulėžiūros žmonės kartais, regis, ilgisi tvarkos, kuri klestėjo XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvoje: viskas galima, leista ir nebaudžiama. Joks stebėjimas, pasak tokių požiūrių šalininkų, yra nepateisinamas, o apie disciplinavimą net kalbėti neverta. Vis dėlto gausėjančių draudimų situacijose ir liberalai neišlaiko sveikos ir išmintingos nuovokos – ima kaltinti kiekvieną, kuris bent iš dalies sutinka su valdžios sprendimais kontroliuoti piliečius. Šią poziciją analitiškai aprašė publicistas, prozininkas Andrius Jakučiūnas vienoje iš neseniai portale "15min" publikuotų esė. Minimame tekste autorius ieško aristoteliško aukso vidurio, išminties pozicijos, tačiau neprieina prie jokių išvadų, išskyrus tai, kad "sprendžiant šią problemą reikia kažkaip išsisukti".

O išsisukti, atrodo, galima prisiminus kito postmodernistinio filosofo Slavojaus Žižeko knygą "Smurtas", kurioje mąstytojas pateikia vienintelį šiuolaikinio žmogaus vertą galvojimo ir elgesio būdą – susilaikyti nuo bet kokio veiksmo ir pasilikti tik prie minties. Toks alternatyvus santykis su tikrove Lietuvos šiandienos draudimų, kontrolės, disciplinavimo ir dažnėjančio baudimo atvejais reikštų, kad reikėtų ne ką nors smerkti ir priešintis, o galvoti apie paranojos priežastis. Pastarosios iš dalies bus susijusios su policinės valstybės veikimu, kurio kilmę mąstant reikia nustatyti.

Pačiam šio teksto autoriui bandant taip žiūrėti į problemą, aiškėja, kad ir policinės valstybės ilgesys, ir kolektyvinė paranoja, ir neribotų veiksmų, bet ne save apribojančios laisvės troškimas kyla iš paprasčiausio masinio potrauminio elgesio dėsnių veikimo: vieniems trūksta autoritaro, kuris išvaduotų nuo atsakomybės, kurios neturėta ir sovietiniais metais, kiti vis dar priešinasi ir disidentauja tada, kai protestuoti jau nebe taip svarbu ir aktualu, o tretieji, prisimindami visą okupacinį siaubą, tiesiog patys kriminalizuojasi.

Norinčiam išsaugoti sveiką protą skaitytojui patartina jau kelis tūkstančius metų vakariečiams žinoma senovės graikų filosofų nuostata – bet kokią poziciją, ypač radikalią, tikrinti kilmės požiūriu. Tik supratę ir nepamiršdami, iš kur atėjome, galime orientuotis socialinėje ir politinėje tikrovėje, nepaversdami jos tuščios kovos lauku. O kai nustojama bergždžiai kovoti, tampa įmanoma tą tikrovę kurti ir perkurti – tai vienas tikriausių ir seniai patikrintų vadavimosi iš individualiųjų ir kolektyvinių traumų būdų. Kai kas nors radikalai ginčijasi, tai rodo optimistinę tendenciją – nerimo, reikalingo kūrybingumui, mūsų masės dar turi. Kai jose ims ryškėti daugiau individų, gal sumažės ir tuščių ginčų, nepapildančių gyvenimo jokiais įvykiais, reiškiniais ir kūriniais?!



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
..paprasciau ---tai neperlenkti lazda!! diskutuoti,,,ir ieshkoti bendro "vardiklio " ir sandraugos,o ne konfrantacijos….ir kovos .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    9
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
Daugiau straipsnių