Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?

Siekiantiems stabilumo

"Nekilnojamojo turto klasė, palyginti su akcijų ir obligacijų rinkomis, bankiniais depozitais, yra gero pajamingumo. Tiek JAV, tiek Europoje net 80 proc. individų gerovės sudaro iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaunamos pajamos. Beje, lietuviai taip pat dažniausiai yra linkę investuoti būtent į nekilnojamąjį turtą", – teigia I.Laursas.

Anot verslininko, ši turto klasė taip pat išlieka viena stabiliausių, nepaisant tuo metu pasaulyje vykstančių pokyčių. "Nesvarbu, vyktų karas ar ekonominis pakilimas, ši turto klasė duoda apie 6–7 proc. metinės grąžos, kurios metinė grąža stabiliai nekinta jau 100 metų, todėl ji išlieka viena stabiliausių investicinių rūšių", – pastebi I.Laursas.

Paradoksali situacija

Paradoksalu, kad svarbiausia turto klasė yra labiausiai atsilikusi.

"Paradoksalu, kad svarbiausia turto klasė yra labiausiai atsilikusi", – konstatuoja I.Laursas.

Lygindamas nekilnojamojo turto klasei kylančias problemas su akcijomis, obligacijomis ir indėliais, verslininkas išskiria pagrindines priežastis, kodėl žmonės nelinkę investuoti į šias turto klases.

"Apie 40 proc. žmonių, kurie pasirenka neinvestuoti į akcijas ar obligacijas, to nedaro, nes banaliai nesupranta šio instrumento. Neturint bankinio ar finansinio išsilavinimo, sunku suprasti, kaip veikia šie instrumentai. Antras dalykas – nepasitikėjimas. 20 proc. žmonių, kurie neinvestuoja į šiuos instrumentus, mini nepasitikėjimą bendra bankine sistema. Taigi, 60 proc. žmonių pasirenka neinvestuoti į patrauklias, pajamingas turto klases, banaliai dėl to, kad nesupranta arba nepasitiki", – pastebi verslininkas.

"Pažvelgę į nekilnojamojo turto klasę matome gana aukštą pajamingumą (metinė grąža siekia 6–7 proc.), aiškų supratimą ir pasitikėjimą – žmogui daug lengviau įsivaizduoti pastatą nei sudėtingai skambančias sąvokas. Vienintelė bėda – įeiti į šią rinką, palyginti su kitomis kapitalo rinkomis, išlieka aukšti kaštai – trūksta likvidumo ir patogumo. Čia kaip sprendimą galėtume pasitelkti tokenizaciją", – apie investicinę naujovę VDU studentams užsiminė I.Laursas.

Laisvesnė rinka

Rinkoje jau kelerius metus veikianti tokenizacijos technologija, I.Laurso teigimu, plačiajai visuomenei geriausiai žinoma dėl kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas ar eteris, kurios yra pagrįstos blokų grandinės tinklu.

"Blokų grandinės tinklas yra kaip alternatyva internetiniam debesų tinklų sprendimui. Jei lygintume tokius klasikinius interneto milžinus, kaip "Google" ar "Facebook", esminis skirtumas čia yra tai, kad dažniausiai už jų yra viena privati korporacija, kuri valdo tam tikrą kiekį serverių, dar vadinamų debesų serveriais – įsivaizduokime stadionus kompiuterių, sujungtų į vieną tinklą. O blokų grandinės dalyvis – tai žmogus, turintis kompiuterį ir su juo – prieigą visame tinkle. Milijonai žmonių su milijonais kompiuterių visame pasaulyje sudaro tinklo visumą ir kiekviena tranzakcija yra replikuojama į kiekvieną kompiuterį. Padarius vieną ar kitą įrašą blokų grandinės tinkle, tas įrašas nusėda ne duomenų bazėje, kuri priklauso vienai korporacijai ir dažniausiai sukasi viename serverių parke, o yra padauginamas per milijonus kompiuterių, t.y. kiekvieno dalyvaujančiojo tinkle. Taip, iš vienos pusės, yra užtikrinami spartesni įgyvendinimo pajėgumai, atpinga pati procedūra, technologija tampa prieinama visiems, iš kitos pusės – atsiranda iki tol nematyto lygio saugumas ir patikimumas, nes įsilaužti į tokią decentralizuotą sistemą yra pernelyg sudėtinga", – tokenizacijos ypatybes atskleidžia I.Laursas.

Pranašumai ir iššūkiai

Kaip vieną pagrindinių tokenizacijos pranašumų verslininkas I.Laursas yra linkęs išskirti finansinių procesų decentralizaciją.

"Lyginant su centralizuotu modeliu, kuris šiuo metu yra taikomas klasikinėje finansinėje technologijoje, decentralizacija yra progresas, užtikrinantis proceso patikimumą ir saugumą. Tokia aplikacija, kaip bankinis pinigų pervedimas ar bet kokio objekto tokenizacija, gali tilpti į vieno puslapio programinį eterio tinklalapį – programuotojo gali būti parašyta vos per valandą, tai labai supaprastina visus procesus. Sukurti akcinės prekybos analogą kitoms turto klasėms reikalauja mažesnių laiko ir finansinių kaštų. Funkcionuojančiame blokų grandinės tinkle mokesčiai nuo teisinių, audito ir kitų paslaugų iki serverio parko išlaikymo tiesiog neegzistuoja", – pasakoja I.Laursas.

I.Laurso teigimu, pagrindiniu iššūkiu šioje srityje išlieka neapsisprendimas dėl decentralizacijos kaip proceso ir decentralizacijos nesuderinamumo su gana nelanksčiomis reguliacinėmis bazėmis.

Finansinė teritorija dėl griežtų reguliacinių procesų yra gana nelanksti, tai apsunkina naujų struktūrų įsiliejimą į senąją rinką.

"Decentralizacija kaip koncepcija atsirado visai neseniai. Žinomiausi pavyzdžiai šiuo metu yra kriptovaliutos. Tokie tinklai kaip bitkoinas ar eteris veikia visiškai decentralizuotai, t.y. nėra vienos šalies, institucijos ar korporacijos, kuri galėtų spręsti jų veiklos sąlygas. Finansinė teritorija dėl griežtų reguliacinių procesų yra gana nelanksti, tai apsunkina naujų struktūrų įsiliejimą į senąją rinką", – tokenizacijos patekimo į platesnę rinką sunkumus vardija I.Laursas.

Anot verslininko, tradicinio finansinio sektoriaus pasipriešinimas ir diskriminacija taip pat išlieka nemenku iššūkiu. "Daug reguliacinių instrumentų ateina iš korporacinio lobizmo, kuriame įstatymai yra sukuriami siekiant ginti senąjį verslą nuo naujojojo", – tradicinių struktūrų pasipriešinimo keliamas grėsmes atskleidžia I.Laursas.