Kodėl Sąjūdžio karta nusivylusi dabartimi?

Praūžė Sąjūdžio 30-mečio minėjimas, o po to viešojoje erdvėje pasipylė kritika tiek seniems, tiek jauniems, kalbėjusiems iš Seimo tribūnos. Esą jų nusivylimas yra nepagrįstas, netgi piktybiškas, jie nemato Lietuvos pasiekimų. Gal iš tiesų Sąjūdžio pirmeiviai tapo istorine atgyvena, galinčia tik pasidalinti savo prisiminimais? Ar tikrai jų balsas nebereikalingas mūsų viešojoje erdvėje? Ar tikrai jų mintys yra kenksmingos?

Pirmiausia, reikia suprasti, kad nusivylimas priklauso ne nuo esamos situacijos, bet nuo lūkesčių. Čia kaip sporte, vienam trečia vieta gali būti didelis pasiekimas, kitam – didelis pralaimėjimas. Pati trečia vieta niekuo dėta – viskas priklauso, kokius lūkesčius puoselėjo sportininkas ir jo sirgaliai. Lygiai taip pat yra ir su dabartine Lietuva. Galima sakyti, kad ji yra sėkmės istorija, galima sakyti, kad ji kamuojama didelių bėdų. Tai priklauso nuo lūkesčių.

Taip yra ir su Sąjūdžio pirmeiviais, apie jų lūkesčius, kuriuos puoselėjo prieš 30 metų, reikia kalbėti. Ir jei dabartinė Lietuva neatitinka jų lūkesčių, ar galime dėl to piktintis? Ir ar jų pastebėjimai, net jei nesutinkame, yra žalingi? Norėdami geriau suprasti šią situaciją, turėtume atsigręžti į neseną mūsų istoriją.

Artėjo 1920 metų vasario 16-oji, antrieji Lietuvos respublikos metai. Dar savanoriai kovėsi frontuose, dar nebuvo sušauktas nei Steigiamasis Seimas, nei normaliai funkcionavo valstybės institucijos. Be to, tuo metu bolševikai rengėsi sąmokslui, kuris po kelių dienų išvirto į Panemunės karių sukilimą. Lietuvai dar daug ką reikės padaryti, kad taptų tiesiog normalia valstybe. Ir štai Maironio – neabejotino tautos autoriteto – buvo paprašyta tarti sveikinimo žodį Nepriklausomybės paskelbimo proga. Ir ką pasakė Maironis? Jo kalba bauginančiai panaši į tas, kurias išsakė šiais metais Sąjūdžio pirmeiviai. Štai kaip Maironis kalbėjo: „Vasario 16-ąją dieną aš pavadinčiau siena tarp dviejų Lietuvos pasaulių: anoje pusėje Lietuva – svajota, pasišventimo meilėje pradėta, čia ji realinė, skausmuose gimusi; ana – skaisti, idealių troškimų sritis, padangėmis skriejusi, erškėčių vainiku pasipuošusi, kaip kentėtoja, – ta, žemiška, apčiuopiama, bent kiek nustojusi skaistumo ir aureolės; anos mylėtojai nieko nuo jos netroško, jai viską aukavo, – tos mėgėjų šalininkų daugiau, bet jie jau sau reikalauja užmokesčio ir šiltos vietelės.“

Ir vėliau Maironis per oficialias šventes nepamiršdavo paminėti naujosios Lietuvos piktžaizdžių – prisiplakėlių karjeristų. Štai 1923 metais atidengiant paminklą Žuvusiems už tėvynę jis rėžė labai drąsiai: „Paminklas žuvusiems už tėvynę, tai yra tiems, kurie ant pečių išnešė savo skęstančią motiną tėvynę iš mirtino pavojaus, o patys žuvo, bet ne tiems, ne tiems, kuriuos šiandieną tėvynė ant savo pečių išnešė, o kurie norėtų iš jos paskutinius syvus išsiurbti ir pinigų rytõ pasiimti, ją išnaudoti, su jos skriauda plunksnomis apaugti! Juk ir tokių mūsų tarpe netrūksta, naujai iškeptų nuo vakar dienos patriotų išgamų.“

O jau apie tai, kaip kyšininkus ir karjeristus smerkė savo poetiniu žodžiu neverta net kalbėti, kiekvienas gali pasiskaityti jo poemą „Jaunoji Lietuva“.

Dėl to jis nesulaukdavo kritikos, – juk vis dėlto jis buvo moralinis autoritetas. Dabar mes gyvename kitais laikais – autoritetų nebeliko. Nebesigilinama į kito žmogaus pasakytus žodžius, viską nusprendžia paprasta dichotomija – patinka arba nepatinka.

Taip jau yra, kad tie, kurie kovojo dėl Lietuvos, turėjo žymiai didesnių lūkesčių – ir prieš 100 metų, ir prieš 30. Tad tikriausiai nusivylimas yra natūralus dalykas.

Tačiau kaip ir Maironio žodis bemaž prieš šimtmetį, taip ir dabar Sąjūdžio pirmeivių mintys yra vertingos, į jas negalime numoti ranka, net jei jos mums nepatinka, net jei jos ir ne visada pagrįstos. Tai yra pasergėjimas. Ir kiekvienai visuomenei, kiekvienai tautai reikalingi tokie pasergėtojai, kad prisimintume, kas gi buvo ta idealioji Lietuva. Ji visada išliks idealu, niekada tikrovė jos neatitiks, todėl visada bus vietos nusivylimui. Tačiau yra didesnis pavojus. Užsiliūliavus pasiekimais, galime pamesti tą idealųjį matmenį, ir pamiršti dėl ko dar verta kovoti ir ko siekti. Kasandrų reikia ne dėl to, kad jų pranašystės išsipildytų, bet dėl to, kad girdint jų pranašystes mes kiekvieną dieną darytume taip, kad jos ir liktų pranašystėmis, o ne realybe.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na cia ir be Maironio pranasisku zodziu

na  cia  ir  be  Maironio pranasisku  zodziu   portretas
viskas aisku ...apie viena is sakyklu ciulbejo ,,,sajudzio pranasai,,, tautai visiskai kitaip tai buvo nutare daryt ,dar kitaip galvojo daryt ir visiskai kitaip padare nei kad kalbejo ir ko lauke is ju visa lietuva .....viskas isvirto y vagystes ,plesimus ,prichvatizacija ir tautos genocida....

Maironis

Maironis portretas
O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja! Diplomuotų valizų vežikai! Kai kur kai kas Net pavarde apsišarvojęs nauja! Be sąžinės kyšių lupikai! Į kūną nuodais įsisiurbus gija!.. O trinkite baltas rankas! Gal titulus, garsą sau gauste. Dėmės nuo kaktos nenuplauste Ne vienas kai kas.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ieškokite moters
    Ieškokite moters

    Lygiai prieš penkerius metus toks rusų aktorius M.Porečenkovas, buvęs Rusijos televizijos projekto "Ekstrasensų mūšis" vedėjas, po 17 laidos sezonų praskleidė TV virtuvės užsklandą, tuo bjauriai šokiruodamas savo gerb...

  • Dezinformacijos kiaušiniai
    Dezinformacijos kiaušiniai

    Paskutinę birželio savaitę Lietuva pradėjo atremdama kibernetinę ataką. Atsakomybę už ją prisiėmė su Rusija siejama grupuotė, pareiškusi, kad tai kerštas už tranzito į Kaliningradą ribojimus. Atakų prieš mūsų institucijas...

  • Š. Vaitkus: ar sanatorijoms skambės laidotuvių maršas?
    Š. Vaitkus: ar sanatorijoms skambės laidotuvių maršas?

    Jau šį ketvirtadienį Seime spręsis, ar kurortų sanatorijoms ir reabilitacijos centrams skambės laidotuvių maršas, ar pagrindinė visų kurortų pragyvenimo šaka bus nukirsta, ar vis dėlto sveikas protas paims viršų ir kurort...

    13
  • „Killnet“ kibernetinė ataka: kokia kariuomenė, tokie ir programišiai
    „Killnet“ kibernetinė ataka: kokia kariuomenė, tokie ir programišiai

    Kelias pastarąsias dienas viena karščiausių temų Lietuvoje – Rusijos programišių puolimas, ilgesniam ar trumpesniam laikui sutrikdęs kelių institucijų darbą. Tikėtina, kad yra žmonių, kuriems šie išpuoliai kelia ne...

  • Žinia iš Madrido
    Žinia iš Madrido

    Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius. ...

  • Maisto krizė viena nevaikšto
    Maisto krizė viena nevaikšto

    Ekspertai vis dažniau kalba apie artėjančią pasaulinę maisto krizę, kurią nulems Rusijos karas Ukrainoje. Ar mes ją irgi pajusime? Kol kas nė vienas prekybos centras neužsidarė. Kol kas nė mažiausia lentynėlė parduotuvėse neištušt...

    2
  • Feisbuko kaubojai
    Feisbuko kaubojai

    Stebint eilinį Lietuvos užsienio politikos formuotojų sukeltą tarptautinį skandalą, tik šiuo atveju ne Ramiojo vandenyno platybėse, o šalia, mūsų Baltijos jūroje, tiesiog norisi užduoti mūsų Prezidentui ir Užsienio ministerijos vado...

  • Gal valdžiai jau metas katapultuotis
    Gal valdžiai jau metas katapultuotis

    Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nes...

  • Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai
    Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai

    Lietuvos gyventojai jau nuo XIX a. aktyviai migravo ieškodami geresnio, o pokariu ir ramesnio gyvenimo. Tai daro ir dabar, nors norintys užsidirbti gali tai padaryti ir Lietuvoje. Ar migruoti skatina per šimtmečius susiformavęs migranto genas?...

    1
  • Reformos pagirių miške
    Reformos pagirių miške

    Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...

Daugiau straipsnių