Kodėl per pasaulio finansų rinkas nusirito panikos banga?

Nors nieko ypatingo nei rinkose, nei ekonomikoje pastaruoju metu neįvyko, keli sutapę įvykiai ir techniniai veiksniai sukūrė audrą tarptautinėse kapitalo rinkose. Kas ją lėmė ir ko galima laukti toliau?

JAV supanikavo

Praėjusią savaitę JAV paskelbti keli statistiniai rodikliai, kurie privertė suabejoti verslo ciklo tvarumu. Pramonės apklausos parodė gerokai mažesnį, nei tikėtasi, aktyvumo lygį, o darbo rinkos duomenys signalizavo apie žymesnį susilpnėjimą. Darbo vietų kūrimas sulėtėjo, o nedarbo lygis pakilo iki 4,3 proc.

Būtent šis skaičius sukėlė daug emocijų, nes nedarbo lygis kirto Sahm taisyklės ribą – prieš visas iki šiol buvusias JAV recesijas nedarbo lygis nuo žemiausio savo lygio pakildavo puse procentinio punkto. Ekonomistės Klaudijos Sahm vardu pavadinta taisyklė laikoma itin patikimu išankstiniu perspėjančiu ženklu apie galimą ekonomikos nuosmukį.

Nors žvelgiant plačiau tiek darbo rinkos, tiek paslaugų sektoriaus rodikliai JAV vis dar yra stiprūs, rinkose sparčiai stiprėjo naratyvas, kad ateina recesija, o federalinis rezervas turės sparčiau mažinti palūkanas.

Reaguodami į tai, investuotojai akcijų rinkose keitė savo pozicionavimą – vengė technologijų, dirbtinio intelekto (DI) ar prabangos prekių akcijų, o vietoj to rinkosi įmones, prekiaujančias pirmo būtinumo prekėmis arba tas, kurioms daugiausia naudos atneštų mažesnės palūkanos. Žibalo į ugnį įpylė ir savaitgalį pasirodžiusi žinia, kad viena žinomiausių investicijų bendrovių „Berkshire Hathaway“ pardavė didžiąją dalį „Apple“ akcijų ir šiuo metu „sėdi“ ant rekordiškai didelės neinvestuotų pinigų krūvos.

Tendencija: dėl įvairių aplinkybių akcijų rinkos šiuo metu gali jautriau reaguoti į, iš pažiūros, ne itin svarbias naujienas. / freepik.com nuotr.

Pajuto ir Japonija

Kita svarbi istorijos dalis vystėsi Japonijoje. Ten dešimtmečius vyravo itin žemų palūkanų normų aplinka, centrinis bankas vykdė įvairias kiekybinio skatinimo programas ir bandė įveikti defliacinius spąstus. Taikyta pinigų politika ilgą laiką lėmė Japonijos jenos pigimą ir išpopuliarino vieną investavimo strategiją: pigiai skolintis lėšų jenomis, iškeisti jas į dolerius ar kitas valiutas, kur vyrauja aukštesnės palūkanos, ir investuoti į tų šalių aktyvus. Tokia strategija užtikrindavo gana stabilią grąžą su sąlyga, kad jena nebrangsta. Kuo didesnis skirtumas susidarydavo tarp vyraujančių palūkanų normų, tuo geresnę grąžą buvo galima pasiekti.

Situacija pradėjo keistis, kai dėl augančios infliacijos Japonijos bankas kilstelėjo palūkanas ir sumažino vertybinių popierių pirkimo apimtį. Per mėnesį jenai pabrangus 10 proc., anksčiau minėta strategija staiga pasidarė nuostolinga. Spekuliantai, norėdami pasitraukti iš tokio tipo sandorių, turėjo per trumpą laiką išsiparduoti aktyvus, sugrąžinti kapitalą į Japoniją ir taip padengti paskolas jenomis. Toks staigus kapitalo judėjimas pagilino akcijų išsipardavimą JAV ir dar labiau sustiprino jenos kursą.

Kita vertus, sustiprėjusi jena tapo ypač nepalanki eksportuojančiam Japonijos verslui, nes stiprus valiutos kursas neigiamai paveikia jo konkurencingumą ir finansinius rezultatus. Todėl obligacijų ir valiutų rinkose prasidėję neramumai išplito ir į Japonijos akcijų rinką, kurioje lėmė akcijų kainų korekciją.

Šiuo metu sunku tiksliai įvertinti, kokį poveikį turto kainoms turėjo toks netvarkingas ir staigus kapitalo judėjimas, nors daugelis analitikų sutaria, kad tai prisidėjo prie stiprių pastarųjų dienų svyravimų finansų rinkose. Vis dėlto jau antradienį, emocijoms kiek nurimus, rinkų dalyviai bandė blaiviau įvertinti situaciją, o akcijų kainos stiebėsi aukštyn.

Rinkose daugiau kaip metus laiko vyravo santykinė ramybė, o dabar ją kuriam laikui pakeis chaotiškesnis laikotarpis.

Jautresnės svyravimams

Dėl įvairių aplinkybių akcijų rinkos šiuo metu gali jautriau reaguoti į, iš pažiūros, ne itin svarbias naujienas. Artėjantys JAV rinkimai ir neramumai Artimuosiuose Rytuose lemia gana aukštą geopolitinės rizikos lygį, kuris neretai paskatina rinkų svyravimus.

Be to, šių metų akcijų kilimas buvo itin koncentruotas, indeksus į viršų tempė DI manija, todėl didelę dalį akcijų indeksų grąžos lėmė „Nvidia“ ir kelių kitų įmonių akcijų brangimas. Esant vos vienam rimtesniam augimo varikliui bet kokia abejonė dėl DI ateities gali paskatinti akcijų kainas kristi žemyn.

Nerimas dėl JAV ekonomikos tvirtumo dar kurį laiką neišblės, investuotojų meilė DI pradeda vėsti, todėl didesnės turbulencijos rinkose artimiausioje perspektyvoje gali tapti įprastu reiškiniu. Kita vertus, artėjantis palūkanų mažinimas JAV turėtų vėl įkvėpti optimizmo.

Rinkose daugiau kaip metus laiko vyravo santykinė ramybė, o dabar ją kuriam laikui pakeis chaotiškesnis laikotarpis. Tačiau ilgalaikiam investuotojui, kaip visada, geriausia nesukti sau galvos dėl panikos ar euforijos rinkose ir nebandyti įsitraukti į spekuliacinį žaidimą bandant laimėti iš trumpalaikių svyravimų, nes jame savo pinigus sudegina ir patys protingiausi. Diversifikacija ir reguliarus lėšų investavimas toliau išlieka pagrindiniais principais, kurie užtikrina ilgalaikius investavimo rezultatus.