Kodėl nematome svarbiausios valstybės problemos?

Skaičiai kalba patys už save. O tiems, kuri praleido naujausią Lietuvos statistikos departamento ataskaitą, galima (ir reikia) pakartoti Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininko Daumanto Stumbrio žodžius: „Tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias.

Pasiektas antirekordas

Statistikai suskaičiavo, kad praėjusiais metais gimė tik 24,1 tūkst. piliečių. Tuo pat metu dėl pandemijos poveikio mirusiųjų skaičius taip pat pasiekė antirekordą – mirė 47,9 tūkst. gyventojų.

Ką valstybei reiškia tokia realybė?

Mažiau vaikų ir daugiau mirusiųjų – tai bendro visuomenės piliečių skaičiaus mažėjimas. Kai mažėja piliečių, mažėja mūsų bendruomenė, joje mažiau valstybės reikalais besirūpinančių, mažiau kasdien einančių į darbą, mažiau kuriančių valstybės ateitį. Mažiau darbo rankų – tai mažesnis valstybės sukuriamas bendrasis vidaus produktas, mažesnis eksportas, mažesnis vidaus vartojimas. Juk puikiai visi suprantame, kad šis vaikų skaičiaus mažėjimas nėra tolygus – vaikų nykimas ypač skaudžiai jaučiamas rajonuose ir kaimiškose vietovėse. Sovietiniais metais Lietuva sugebėjo išlaikyti savo tautiškumą vien todėl, kad kaimuose gimdavo ir į miestus traukė tūkstančių tūkstančiai moksleivių, studentų, jaunų specialistų.

Aibė rūpesčių

Besikeičianti visuomenės struktūra kelia didelių iššūkių viešajai infrastruktūrai. Iš ko mokėti pinigus vaikų darželių ir pradinių mokyklų auklėtojoms ir mokytojoms? Kaip šildyti didžiulius pastatus, kuriuos lanko vos vienas kitas vaikas? Kaip galima tikėtis išvysti jaunus ambicingus mokytojus, jeigu jie neturės ką mokyti? Kaip išlaikyti rajone vaikų gydytoją, kuris, nesulaukdamas pacientų, realiai ir skausmingai jaučia prarandantis savo kvalifikaciją?

Paradoksalu, tačiau didesniuose miestuose tie patys pokyčiai reiškia priešingas problemas – konkurenciją dėl vietų darželiuose, virtualiai besistumdančius tėvus dėl geresnės pradinės mokyklos, progimnazijos ar milžiniškus konkursus stojant į gimnazijas.

Mąžtantys jaunuolių skaičiai kelia problemų ir aukštosioms mokykloms, ir profesinio ruošimo centrams. Verslai jau vilko balsu kaukia dėl mažėjančio priėmimo į aukštos kvalifikacijos darbuotojus ruošiančias įstaigas. Nesvarbu, ar tai būtų aukštųjų technologijų specialistai, ar kvalifikuoti teisininkai, mokytojai, medikai, – visur jaučiamas tiesiog jaunų žmonių, šviežios, dirbti pasiruošusios darbo jėgos stygius.

Todėl naujausi skaičiai ir turi būti aliarmo signalas visoms politinėms partijoms.

Aliarmo signalas

Nėra darbo jėgos – nėra kam mokėti gyventojų pajamų mokesčio, niekas į bendrą „Sodrą“ nesuneša socialinio draudimo įmokų, kaip ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neatsiranda iš niekur. Kol kas galime džiaugtis, kad pastaraisiais metais į darbo rinką įsitraukė paskutinė dar „sovietinio“ gimstamumo banga, pabaigusi aukštąsias mokyklas. Tačiau jau netrukus, artimiausiais metais, darbo rinkoje kaip niekada anksčiau pradėsime matyti didžiulę konkurenciją dėl naujų darbo rankų. Tai, savo ruožtu, mažins valstybės surenkamų mokesčių įmokas. Tada jau teks spręsti, kaip finansuoti mokytojus, medikus, iš ko mokėti pensijas.

Šią problemą dalis visuomenės grupių siūlo spręsti panaikinant migracijos ribojimus. Neva lengva būtų priimti šimtus tūkstančių baltarusių, ukrainiečių, kazachų ar net tolimųjų migrantų iš Azijos ar Afrikos. Taip, tokia galimybė egzistuoja. Tačiau po ja slepiasi tai, ką sunku pamatyti per savaitę ar mėnesį, – tai esminis lūžis visuomenėje, kai tautiškumu paremta valstybė pasikeistų iš esmės ir būtume priversti amžiams atsisakyti minties, kad Lietuva – tai Lietuvos piliečių valstybė.

Todėl naujausi skaičiai ir turi būti aliarmo signalas visoms politinėms partijoms. Visi kartu turime susėsti ir imtis radikalių, apčiuopiamai gimstamumą skatinančių ir solidžiai ir nedviprasmiškai valstybės finansuojamų priemonių. Kokios jos galėtų būti – kitą kartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jis ir su velniu susidraugautų kad savo pasiektų.

Jis ir su velniu susidraugautų kad savo pasiektų. portretas
Bet kokiu būdų nori į savivaldybe per rinkimus patekti .Išbando viska kad tik ten pakliūtų melagis nesąžiningas veikėjas. Jis turi savo tikslų ir net negalvoja apie žmonių problemas.

Nikulinas

Nikulinas portretas
Jeigu iš moterų norima padaryti vyrus, nes jos lygiateisės ir turi tarnauti kariuomenėje, tai kas tada vaikus gimdys? Visi juk kariausime...

pensininkė

pensininkė portretas
ka padarysi dabar nenori gyventi kaip gyveno prieš 60 -50 m. moterys nenori gimdyti nes auginti vaikus nėra lengva, vyrai dažnai bėgioja nuo moters prie moters, o dar kiek nešiojančių vyriškas kelnes vyrų norėtu nešioti trumpus sijonus , nebus kai tuos vaikus padaro po visų coronų ir jų pasekmių, teks auginti mėgintuvėliuose ir sukurs tokius kokius panorės , o gal žmones pakeis robotų pasaulis
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

  • Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros
    Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros

    Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais eko...

    1
Daugiau straipsnių