ES teigia, neva "teroristai finansuojasi parduodami nelegalius kultūros paveldo objektus". Šiandien nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Priešingai, įvairūs nepriklausomi šaltiniai patvirtina, kad kultūros paveldo prekės nevaidina jokio vaidmens finansuojant terorizmą. ES taip pat tvirtina, kad "neteisėta kultūros paveldo prekių rinka yra trečia po prekybos ginklais ir narkotikais". Tačiau Pasaulio muitinės organizacijos Neteisėtos prekybos 2017 m. ataskaita rodo, kad konfiskuoti narkotikai sudaro 47 proc., suklastotos prekės – 24 proc., alkoholis ir tabakas – 14 proc., medicinos prekės – 7 proc., ginklai ir amunicija – 4 proc., o kultūros paveldo objektai – tik 0,2 proc. visų konfiskuotų neteisėtų prekių. Kitas ES teiginys – "neteisėta prekybos kultūros paveldo objektais rinka sudaro 6 mlrd. eurų ir nuolat auga" – taip pat tolki gražu neatitinka tikrovės. Nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos skaičius. Priešingai, Pasaulio muitinės organizacijos ir kitų nepriklausomų šaltinių duomenys rodo, kad ši rinka gali būti tik keletas milijonų ir ji mažėja.

Galima daryti prielaidą, kad ES institucijos buvo suklaidintos vadinamųjų fake news. Tačiau ar jos neturėjo atlikti profesionalaus tyrimo ir pasitelkti ekspertų, prieš imdamosi kokių nors veikslų? Deja, Europos Komisija ne tik kad to nepadarė, bet ir ignoravo įvairių nevyriausybinių organizacijų pateiktus tyrimų duomenis. Be to, pati EK 2016 m. išsiuntė klausimyną visoms 28 ES valstybėms narėms ir iš visų jų gavo atsakymus, kad nėra jokių įrodymų apie terorizmo finansavimą iš prekybos kultūros vertybėmis. Tačiau Europos Taryba, oficialiai pristatydama aptariamo reglamento priėmimo priežastis, rašo, kad tarp reglamento priėmimo priežasčių ir tikslų yra "kova prieš terorizmo finansavimą".

Užuot pritaikius betikslius apribojimus ir draudimus, ES verčiau imtų pavyzdį iš Šveicarijos, kur nereikalingi kultūros paveldo objektų nei importo, nei eksporto leidimai, ir tai nedaro šios šalies rinkos nei neteisėtos, nei neetiškos.