Kitoks žvilgsnis

Kaune gyventi yra gerai. Nėra ko čia bambėti, kad blogai, nes gerai. Tokia išvada siūlosi vien iš to, kad Kaune nebuvo jokių riaušių-kriaušių ir jokios vištos kiaušiniais nesimėtė.

Susirinko žmonės, nuleido garą, pagrūmojo, vieni kitiems pasiskundė ir išsiskirstė. Žymiausiam miesto taksistui pasirodė, kad viso radikalumo per mažai, kad čia labiau priminė Kaziuko mugę nei riaušes-kriaušes. Sušaukė taksistas žmones darsyk, bet ir vėl mažai kas atėjo, ir visi – vėl be kiaušinių. Tačiau kaip čia be grasinimų? Buvo surašytas ir įteiktas ultimatumas, kad jei kas – bus šturmuojama savivaldybė. Taip, "Auroros" šūvis miesto taksistams – lig šiol pavyzdys. Jei kas – šturmuosim. Ir ką ten veiksit? Pieštukus drošit? Savo sugebėjimus valdyti miestą juk jau įrodėte.

O gal, jei jau protestuoti, tai reikėtų daryti prie visų problemiškų Kauno objektų? Prie "Romuvos", "Dainos", Laimutės ir Birutės stiklainių, garsiausio Rytų Europos tualeto? Pastarajame, kaip girdėjome, lankosi komisijos, jau greit ir prokuratūros atstovai žada užeiti patupėti, gal anksčiau ar vėliau ką nors ir ištupės. Kad ką nors anksčiau ar vėliau patupdys, sunku tikėtis, tačiau ir šie statytojai ateity gal elgsis kiek atsargiau, jei jau puls vėl statyti milijoninį šikinyką, tai bent jau marmurinį, ne skardinį. O apskritai, panašu, kad į Kauną užsuko kažkokia glastnost ir perestroika. Valdininkams galvos lekia, komisijos vaikšto (net "Romuvos" direktorius verčiamas parodyti kino aparatūrą, ko, tiesa, nesugeba), stiklaininės damos net pasėdėjo truputuką, net garsųjį tualetą visuomenės nuomonė baigia sukišti jo iniciatoriams į užpakalį. O juk prieš keletą metų nebūtų buvę (ir nebuvo) nieko panašaus. Vaikinai bei merginos tyliai tvarkytų savo reikalus, pinigėliai beveik patys vaikščiotų išmintais keliais, žiniasklaida rašytų vien apie skersgatvių duobes ir kaip vakar gatvėje paslydo pensininkė N. Gi dabar kažkaip įdomu, net atrodo, kažkas vyksta. Net atrodo, kad į gera. Vienas labai žinomas vilnietis prisipažino domėjęsis Laimutės ir Birutės istorijom, nes jos charakteringai kaunietiškos. Gal iš tiesų kada nors tokie personažai įkvėps "Dvylikos kėdžių" tipo veikalus? Būtų smagu, vis kažkokia nauda. Kaune siužetų netrūksta, štai kad ir alaus kioskelių perregistravimas "barais" – genialu! Tetrūksta padavėjų, o savaitgaliais – gyvos muzikos, kokios nors grupės "Liftas". Lietuvos serialų tėvas A. Šlepikas, jei rašys scenarijų ir serialui apie Kauną, neturėtų pritrūkti medžiagos. O pati serialo idėja, žinoma, sudomino ne tik Kauno dramos teatro direktorių, įpratusį ekrane sėdėt lovoj su blondine. Ir kur tik jie čia nežada filmuot. Tiesiog visur žada. Tiktai gaila, kad tai veikiausiai bus beveidė melodrama be jokios kaunietiškos specifikos. Tokia, kuri gali vykti nors Mėnuly. Juk miesto specifika – tai ne tik filmavimo vietos, nes tose vietose štai kiti filmininkai žada filmuoti netgi Berlyną. Na, pagyvensim – pamatysim, svarbu, kad nors Dramos teatro direktorius patenkintas iš anksto. O jei kas gyvenimu Kaune nepatenkinti, galėsit sausio 31-ąją viešai nusimaut kelnes. Ši dviejų merginų (!) idėja tokia drąsi, kad gal net reiks nueiti pažiūrėti. O jei jos be kelnių dar ims ir šturmuos savivaldybę?!