- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Paskutinės pavasario dienos – didžiausios įtampos metas ne tik abiturientams ir jų šeimoms, bet ir gerokai jaunesnių mokinių tėvams. Sena tradicija įpiršti atžalą geriausiai mokytojai eilinėje mokykloje yra pavirtusi į žūtbūtinę kovą dėl vietos prestižinėje ugdymo įstaigoje. Ir nors pati prestižo sąvoka šiuo atveju yra visiškai išplaukusi, dažnai susijusi su rinkodaros ar gandonešių sukurtais mitais, kasmet tūkstančiai šeimų švenčia savo vaikų sėkmę įstojus į pačią pačiausią pradinę mokyklą ar gimnaziją, o keliskart daugiau verkia likę už borto.
Beveik galėtume džiaugtis dėl nuo mažų dienų tobulėti besistengiančių vaikų. Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos. Prieš dešimtmetį mokyklos konkuravo savo orientavimusi į katalikybę. Šiandien orientuojamasi jau ne į dvasingumą, bet į lyderystę, verslumą, tiksliuosius mokslus. Kiek šie šūkiai atitinka turinį, dažnai paaiškėja suvokus, kad vaikas psichologinėje duobėje atsidūrė tik todėl, kad jo galimybės neatitinka keliamų reikalavimų.
Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos.
Ne ką mažiau ydinga tendencija atsirado it grybams po lietaus ėmus rastis privačioms bendrojo lavinimo mokykloms. Jei jos būtų prieinamos daugumai ir konkuruotų su valstybinėmis, galėtume džiaugtis. Deja, absoliučia dauguma atvejų tai tėra pelną generuojančios ir socialinę atskirtį dar labiau didinančios įstaigos. Prestižas čia matuojamas ne olimpiadų laureatais, bet mokesčio už mokslą dydžiu.
Pats metas mūsų švietimo strategams, taip mėgstantiems sekti svetimais pavyzdžiais, apsižvalgyti aplink: švietimo prieinamumas – svarbiausia debatų tema visoje Europoje. Kovą elitarizmui paskelbęs Prancūzijos prezidentas pasiryžo uždaryti Nacionalinę administravimo mokyklą. Vokietijoje aukščiausiu lygiu verda diskusijos ne tik apie prastėjančius mokinių rezultatus, bet ir apie dar griežtesnes priemones, kurios neleistų privačioms mokykloms didinti mokestį už mokslą, kad šis būtų prieinamas net ir minimalų atlyginimą gaunantiems. Svetur, regis, suprasta tikroji tiesa: prestižas – ne turėti šiek tiek elito, bet kuo daugiau išsilavinusių piliečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
