Kieno vėliava brangesnė?

Paskutinės pavasario dienos – didžiausios įtampos metas ne tik abiturientams ir jų šeimoms, bet ir gerokai jaunesnių mokinių tėvams. Sena tradicija įpiršti atžalą geriausiai mokytojai eilinėje mokykloje yra pavirtusi į žūtbūtinę kovą dėl vietos prestižinėje ugdymo įstaigoje. Ir nors pati prestižo sąvoka šiuo atveju yra visiškai išplaukusi, dažnai susijusi su rinkodaros ar gandonešių sukurtais mitais, kasmet tūkstančiai šeimų švenčia savo vaikų sėkmę įstojus į pačią pačiausią pradinę mokyklą ar gimnaziją, o keliskart daugiau verkia likę už borto.

Beveik galėtume džiaugtis dėl nuo mažų dienų tobulėti besistengiančių vaikų. Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos. Prieš dešimtmetį mokyklos konkuravo savo orientavimusi į katalikybę. Šiandien orientuojamasi jau ne į dvasingumą, bet į lyderystę, verslumą, tiksliuosius mokslus. Kiek šie šūkiai atitinka turinį, dažnai paaiškėja suvokus, kad vaikas psichologinėje duobėje atsidūrė tik todėl, kad jo galimybės neatitinka keliamų reikalavimų.

Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos.

Ne ką mažiau ydinga tendencija atsirado it grybams po lietaus ėmus rastis privačioms bendrojo lavinimo mokykloms. Jei jos būtų prieinamos daugumai ir konkuruotų su valstybinėmis, galėtume džiaugtis. Deja, absoliučia dauguma atvejų tai tėra pelną generuojančios ir socialinę atskirtį dar labiau didinančios įstaigos. Prestižas čia matuojamas ne olimpiadų laureatais, bet mokesčio už mokslą dydžiu.

Pats metas mūsų švietimo strategams, taip mėgstantiems sekti svetimais pavyzdžiais, apsižvalgyti aplink: švietimo prieinamumas – svarbiausia debatų tema visoje Europoje. Kovą elitarizmui paskelbęs Prancūzijos prezidentas pasiryžo uždaryti Nacionalinę administravimo mokyklą. Vokietijoje aukščiausiu lygiu verda diskusijos ne tik apie prastėjančius mokinių rezultatus, bet ir apie dar griežtesnes priemones, kurios neleistų privačioms mokykloms didinti mokestį už mokslą, kad šis būtų prieinamas net ir minimalų atlyginimą gaunantiems. Svetur, regis, suprasta tikroji tiesa: prestižas – ne turėti šiek tiek elito, bet kuo daugiau išsilavinusių piliečių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

K,

K, portretas
Ar Lietuva negali pasimokyti is Vokietijos?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dešimtojo dešimtmečio vaikai
    Dešimtojo dešimtmečio vaikai

    Bent jau man turbūt smagiausia "90’s kids will understand" (liet. "supras tik augę dešimtajame dešimtmetyje") istorija yra ta, kurią kartą išgirdau iš vienos merginos, sutiktos kūrybinėse rašym...

    8
  • Vasariškos šiukšlės
    Vasariškos šiukšlės

    Vasara. Apie ką svajoja vaikai? Apie porciją ledų, taškymąsi vandenyje, išmanųjį telefoną ar planšetę, kurie neretai yra tapę geriausiais vaikų draugais. Vyresni nei pradinukai moksleiviai? Kad greičiau prabėgtų paskutinė mok...

  • Mokslo metai ir birželis
    Mokslo metai ir birželis

    Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį ministerijoje susitiko su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarti ugdymo galimybių per karščius dėl pratęstų mokslo metų iki pat birželio pabaigos. Pastarasis susitikima...

    6
  • Paminklai ir atvirkštinė eiga
    Paminklai ir atvirkštinė eiga

    Menininko Deimanto Narkevičiaus filme "Kartą XX amžiuje" (2004 m.) Atgimimo laikotarpio archyvinė medžiaga su Lenino paminklo nukėlimu yra sumontuota atvirkštine eiga. Statula, prieš tai pamojavusi Lukiškių aikštėj...

    1
  • Proto užtemimas
    Proto užtemimas

    Šiandien tūkstančiai Lietuvos abiturientų laiko matematikos valstybinį brandos egzaminą. Daugeliui jų tai jau paskutinis išbandymas mokykloje per ilgus dvylika mokslo metų. Šis faktas, tarsi ir turėtų kelti palengvėjimą, tačiau...

    1
  • Kaip apsaugoti Nemuną
    Kaip apsaugoti Nemuną

    Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno vagos būklę Kaune sausmečio metu. Šalies upių Tėvas net įžeidinėjamas – atrodo kaip bala. O tai trunka apie pusę metų ir dažniausiai gražiausiu, šiltuoju metų laiku. Miestas stengiasi ...

    10
  • Gelbstint eilinį Wojteką
    Gelbstint eilinį Wojteką

    Trečiajam reichui ir SSRS okupavus Lenkiją, šios šalies pabėgėliai 1939 m. rugsėjį užplūdo kaimynines valstybes. Kartu su civiliais atvykdavo ir armijos atstovų, kurie buvo internuojami. Pabėgę iš internavimo stovyklų, grupėmi...

    1
  • Ko mūsų vaikus moko dovanojami „vokeliai“?
    Ko mūsų vaikus moko dovanojami „vokeliai“?

    Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų. Ko dovanodami pinigus i&sca...

    1
  • „Swedbank“: po atlyginimų šuolio – nauji būsto įperkamumo rekordai
    „Swedbank“: po atlyginimų šuolio – nauji būsto įperkamumo rekordai

    Būsto įperkamumas Vilniuje sumušė eilinį rekordą, Kaune jis toliau nuosekliai augo, o Klaipėdoje išliko stabilus, rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. ...

  • Estija, JT ir imperializmas
    Estija, JT ir imperializmas

    Ronaldas Reaganas buvo teisus, kalbėdamas apie „blogio imperiją“. Anuomet, 1983-aisiais, politkorektiški veikėjai šiurpdavo dėl, anot jų, JAV prezidento smarkiai sutirštintų spalvų. Tais laikais, kaip ir dabar, antiimper...

    3
Daugiau straipsnių