- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Su 2019-aisiais atsisveikinome ryškia ekologine gaida. Naują kadenciją pradėjusios ES institucijos Žaliojo kurso iššūkius paskelbė savo prioritetu. Želmenis išleido Gretos Thunberg pasėta vadinamosios skrydžio gėdos, "Flygskam", sėkla: pernai kas penktas JAV, Prancūzijos, Vokietijos gyventojas keliones lėktuvu rinkosi dukart rečiau nei anksčiau, o Švedijos aviakompanijų keleivių sumažėjo net 9 proc. O kur dar Australijos tragedija. Nors ji daugiau susijusi su neatsakingu žmogaus elgesiu, o ne klimato kaita, širdį veri
Šis tarptautinis kontekstas prašyte prašosi lietuviškų refleksijų. Juolab po to, kai Lietuva buvo įvardyta kaip viena labiausiai klimato kaitos paveiktų Europos šalių. Tad nenustebkime, jei į šiųmečių Seimo rinkimų darbotvarkę su nauja jėga bus įtraukta ir ekologijos tematika.
Nenustebkime, jei į šiųmečių Seimo rinkimų darbotvarkę su nauja jėga bus įtraukta ir ekologijos tematika.
Žinodami žaliosios minties Lietuvoje istoriją, jos potencialą (protestai prieš tokius žemiškus dalykus kaip nitratai agurkuose sustiprino Atgimimo nuotaikas), lūkesčius ir realybę (deja, vėlesni bandymai atkurti ekologija grįstus tvirtus politinius ar visuomeninius judėjimus nebuvo ypač sėkmingi), nenustebkime, jei šįkart ji prasiverš kaip koks visuomeninis judėjimas. Galbūt net pavėluotai pagavęs tos pačios G.Thunberg sukeltą milijonus moksleivių sutelkusių penktadieninių klimato streikų bangą. Tik pagalvokime: vienu šūviu būtų nušautas ir antrasis zuikis – aktyviosios politikos avanscenoje atsidurtų jaunimas, su kuriuo taip mėgstama sieti visas įmanomas viltis. Šis zuikis neabejotinai būtų riebesnis. Kodėl? Nes mūsuose žaliasis mąstymas, deja, kol kas prasideda ir baigiasi tik kaip miesto medžių gynyba, o ne tai pačiai gamtai gerokai naudingesnės iniciatyvos, pvz., kad ir minėtasis "Flygskam". Meilė gamtai ir vėl tebūtų sumanios viešųjų ryšių strategijos dalis, o tie, kas kol kas per jauni parlamento mandatui, savo rankomis ir balsais kelią į Seimą praskintų vienai kitai savo merkantilinių planų turinčiai asmenybei. Ekologija, Gretos idėjos, kova su lietuviškų orų kataklizmais ir vėl tyliai grįžtų į atsarginių politinių lozungų lentyną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
