Kas lietuvius paskatintų rinktis aplinkai draugiškus automobilius?

Nors nemaža dalis gyventojų norėtų važinėti netaršiais automobiliais, šiuo metu ekologiški automobiliai sudaro itin mažą visų transporto priemonių dalį Lietuvos keliuose. Tam, kad daugiau žmonių persėstų už tokių automobilių vairo, vien atsakingo požiūrio ir rūpesčio šylančiu klimatu gali nepakakti.

Tyrimų kompanijos „Nielsen“ bei automobilių gamintojo „Nissan“ atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai tūkstantmečio kartos (gimusieji tarp 1985 ir 2000 m.) atstovų Vakarų šalyse elektrinius ir hibridinius automobilius rinktųsi vardan aplinkosaugos.

Palyginimui, Lietuvoje 18–25 m. amžiaus grupėje aplinkai draugiškus automobilius dėl mažesnės taršos rinktųsi 15 proc. gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Latvijoje šios amžiaus grupės gyventojai norėdami mažinti taršą apie ekologiškesnius automobilius galvoja dar rečiau – tokių yra tik 12 procentų. Estijoje, tyrimo duomenimis, tokių gyventojų dalis siekia 29 proc.

Visgi ta gyventojų amžiaus grupė, kuri yra priskiriama tūkstantmečio kartai, Lietuvoje ekologiškesnio transporto aspektui skiria daugiau dėmesio nei kitos. Kitose amžiaus grupėse svarstančiųjų apie elektromobilius ar hibridinius automobilius, siekiant mažinti aplinkos taršą, dalis vidutiniškai sudaro tik 9 procentus.

Tiesa, norinčiųjų važinėti ekologiškesniais automobiliais Lietuvoje yra kur kas daugiau – šiandien įsigyti aplinkai draugišką automobilį norėtų trečdalis šalies gyventojų.

Kaip šiuo metu tai atsispindi lengvųjų automobilių parko situacijoje Lietuvoje? Paskutiniais „Regitros“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 1,2 tūkst. elektromobilių. Tai sudaro mažiau nei 0,1 visų lengvųjų šalyje registruotų mašinų. Skaičiuojant kartu su hibridiniais automobiliais, aplinkai draugiški automobiliai sudaro maždaug 1,3 proc. visų Lietuvos keliuose riedančių automobilių.

Vis dėlto tai nereiškia, kad lietuviai smarkiai atsilieka nuo bendros situacijos pasaulyje. Nors remiantis „Bloomberg NEF“ duomenimis, elektromobilių pardavimas pasaulyje auga didžiuliais šuoliais, šiemet elektromobilių dalis pasaulio keliuose sudarys apie 0,5 proc. (apie 8 mln.) visų lengvųjų transporto priemonių.

Tiesa, situacija geresnė tose šalyse, kuriose elektromobilių parko plėtra laikoma prioritetu. Pavyzdžiui, Norvegijoje praėjusiais metais beveik kas antras parduotas lengvasis automobilis buvo elektrinis, o bendras elektromobilių skaičius šios šalies keliuose sudarė 7 proc. visų lengvųjų transporto priemonių. Norvegija kryptingas ir ilgalaikes priemones, skatinančias pirkti ir naudoti elektromobilius, taiko jau daugiau kaip dešimtmetį.

Kyla klausimas, kokie veiksniai paskatintų lietuvius rinktis aplinkai draugišką automobilį. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, didžiajai gyventojų daliai Lietuvoje automobilio kaina yra svarbiausias aspektas – kone du iš trijų respondentų (62 proc.) ekologiškesnius automobilius rinktųsi dėl mažesnės jų kainos.

Tyrimo duomenimis, antras pagal svarbumą veiksnys būtų mokestinės lengvatos (36 proc.), kiti patrauklūs gyventojų nurodomi faktoriai − palankesnės finansavimo sąlygos (29 proc.) ir mažesnės eksploatacijos sąlygos (23 proc.).

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad ekologiško transporto plėtra – tai valstybės rūpestis. Bet šios žmonių nuostatos parodo, kad prie spartesnės ekologiško transporto plėtros yra galimybių prisidėti ne vien valstybei, bet ir atsakingam verslui. Tą padaryti yra įvairių būdų.

Pavyzdžiui, energijos tiekimo bendrovės galėtų pasiūlyti specialius elektros planus namų ūkiams ir įmonėms, kurios naudoja elektromobilius, draudimo bendrovės – geresnes draudimo sąlygas, o prekybininkai prie savo parduotuvių įėjimo galėtų įrengti po kelias įkrovos stoteles.

Prie vairuotojų lūkesčio vairuoti aplinkai draugišką automobilį siekia prisidėti ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šį pavasarį pristatė žaliąją iniciatyvą, kuria gali pasinaudoti ir verslo, ir privatūs klientai. Išsirinkę elektrinį, hibridinį ar itin mažos taršos benzininį automobilį, jie gali gauti palankias lizingo sąlygas ir kitų naudų.

Naujos transporto priemonės įsigijimas daugeliui šalies gyventojų yra itin reikšmingas sprendimas, kurį nulemia bent keli veiksniai. Tačiau rinktis ekologišką automobilį vien dėl įsitikinimų šiandien tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ryžtasi tik nedaugelis. Tokiam pasirinkimui reikia daugiau motyvuojančių argumentų, prie kurių gali prisidėti ir valstybė, ir verslas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

elektromobilis

elektromobilis portretas
Kazkaip dauguma isivaizduoja, kad elektros energija atsiranda is niekur, tiesiog ji yra rozeteje. Gal kas bande paskaiciuoti kokia zala gamtai buvo padaryta pagaminti 1kw siluminese, hidro, saules (saules elektrines moduliu gamyba ir po eksploatacijis tu moduliu utilizacija), vejo (ta pati elektriniu gamyba) ir atominese jegainese. Sudejus visus el gamybos it perdavimo kastus pasirodys kad elektromobiliai ne tokie ir draugiski aplinkai. Iskyrus tai kai jie naudojami milijoniniuose didmiesciuose, kur pro tarsa itin didele.

Pil.

Pil. portretas
Apie kokį draugiškumą kalba ubagų šalyje.Afrikoje draugiški ?Lietuva antra Afrika ,tik gaila žiemos būna ir bananai neauga,todėl gyventi Lietuvoje labai brangu.Afrikietiškos algos,šiaurinis klimatas.

Joho

Joho portretas
Dirbu. Gaunu 450€. Per 2 metus susitaupiau 1000€. Kokį draugišką gamtai ponas asilas su šlipsu man parekomenduotų?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    17
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    6
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
Daugiau straipsnių