Žiniasklaidoje mirga pranešimai apie Rusijos "karą" prieš Lietuvą. Kokie šio vadinamojo karo politiniai motyvai?

Sirija. Lietuvos pozicija dėl Sirijos, iš esmės, neturi jokios reikšmės, net jei Lietuva paremtų JAV karinį smūgį Damaskui. Tiesiogiai jokių sprendimų Lietuva nepriima, nepaisant to, kad pirmininkauja ES Tarybai. Rusija tai, savaime suprantama, žino.

Rytų partnerystė. Nors Rytų partnerystės programa – vienas iš Lietuvos prioritetų pirmininkaujant ES Tarybai, mūsų vaidmuo – antraeilis. Geriausiu atveju Lietuva yra tarpininkė tarp Rytų Europos valstybių ir ES, tačiau galutinius sprendimus priima kiekviena norinti ar nenorinti bendradarbiauti su ES Rytų Europos valstybė. Taigi, jei  Rusija, kaip sakoma, siekia paspausti kaimynus, darytų spaudimą būtent jiems.

Dujos. Derybos tarp Rusijos "Gazprom" ir Lietuvos Vyriausybės vyksta, tačiau sunku tiesiogiai susieti situaciją pasienyje ir šias derybas. Žinoma, povandeninių srovių visuomet yra ir gali būti... Reikėtų palaukti...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas Vašingtone: vizitas, daugelio analitikų nuomone, buvo simbolinis. Lietuva nuo senų laikų save įvardija ištikima Jungtinių Valstijų partnere Europoje ir jokių santykių atšalimo ženklų nebuvo, jog Rusijai reikėtų staiga "keršyti". Kremliui Lietuvos orientacija į JAV žinoma nuo seno.

Kol kas spėlioti, kas vyksta pasienyje, sudėtinga. Ir būtų labai neatsargu sakyti, kad iš tiesų vyksta "ekonominis karas".

Pabaigai: Lietuvai reikia pagaliau perkonstruoti politiką Rusijos atžvilgiu iš priešiškos į bendradarbiavimo. Abi šalys gali kurti gerus kaimyninius santykius, reikia noro. Tiek Rusijai, tiek Lietuvai reikėtų atsisakyti įpročio laikyti viena kitą priešiškomis. Daugelio šalių požiūriai į daugelį pasaulio klausimų skiriasi, tačiau tai netrukdo bendradarbiauti.