Karas Ukrainoje – iššūkis ir ekosistemoms

Naikinamos buveinės

Dr. Ž. Preikša pastebi, kad, kalbant apie karo Ukrainoje padarinius ekosistemoms, labai sunku įvardyti žalos mastą, nes iš karo zonos sudėtinga gauti tikslios informacijos.

„Šiaurinėje dalyje, kur vyko karo veiksmai, yra Pripetės upės baseinas – svarbi gamtinė teritorija. Jos slėnyje susiformavusi viena didžiausių ir gamtiniu požiūriu vertingiausių Europoje šlapynių. Periodiškai užliejamų pievų, miškų ir žemapelkių komplekse įsikūrusios vienos didžiausių Europoje globaliai nykstančių paukščių rūšių – didžiojo erelio rėksnio, meldinės nendrinukės, stulgio ir daugybės kitų rūšių populiacijos. Informacijos apie dabartinę šios svarbios teritorijos būklę itin mažai, nes ekologai ten neleidžiami dėl Ukrainos užpuolimo iš šiaurinės pusės pavojaus“, – pasakoja dr. Ž. Preikša.

„Fronto linija, kur vyksta svarbūs mūšiai – Balaklijos, Iziumo, Limano, Severodonecko miestus jungianti 140 km linija patenka į Šiaurinio Doneco upės slėnį, kur yra viena didžiausių gervių perimviečių Ukrainoje. Neabejojama, kad ten padaryta didelė žala, nes karo veiksmai vyko ne tik šaltuoju periodu, bet ir šiltuoju metų laiku, kai paukščiai perėjo, todėl galėjo labai stipriai nukentėti gervių populiacija. Taip pat daug žalos fiksuojama Udajaus upės slėnyje, kur yra retų rūšių išlikimui svarbios pelkės, ten nustatyta nemažai pačios pelkės sprogdinimo atvejų, ji išvažinėta karine technika, neabejotinai sunaikinta daug retų paukščių lizdų“, – priduria ekologas ir atkreipia dėmesį, kad dabar nežinoma, kokia reali situacija net ir nacionaliniuose parkuose, rezervatuose – Azovo-Syvašo, Askanijos-Nova, Černomorskio, kuriuose perėjo didelės jūrinių paukščių kolonijos.

Mokslininkas pastebi, kad ekosistemoms įtakos turi ir karo veiksmai Juodojoje jūroje – informacijos labai nedaug, bet žinoma, kad dėl karo veiksmų jūroje padaryta labai didelė žala delfinų populiacijai. Įvairių šaltinių teigimu, nuo karo veiksmų pradžios Juodosios jūros pakrantėse rasta šimtai žuvusių delfinų.

Prognozuojamas nykimas

Mokslininkas pasakoja, kad iki karo veiksmų Ukrainoje ir Baltarusijoje buvo tvarkomos nykstančioms rūšims svarbios pelkėtos teritorijos – buveinėse reguliariai vykdyti svarbūs gamtotvarkos darbai.

„Prasidėjus karo veiksmams, šios vietos paliktos be priežiūros, pievos apauginėja krūmais ir gana greitai gali būti prarastos. Nykstant buveinėms, mažės ir bioįvairovė, nes kartu nyks ir ten prieglobstį radusios retos rūšys“, – įžvalgomis dalijasi dr. Ž. Preikša ir pastebi, kad, net ir pasibaigus karo veiksmams, tvarkymas gali būti gana sudėtingas dėl užminavimo, tai pabrėžia ir ukrainiečių gamtininkai.

Karo veiksmai vyko ne tik šaltuoju periodu, bet ir šiltuoju metų laiku, kai paukščiai perėjo, todėl galėjo labai stipriai nukentėti gervių populiacija.

Anot ekologo, prie natūralių buveinių nykimo prisideda ir degantys miškai. „Pranešama apie daug atvejų, bet kol kas neįmanoma įvertinti šių gaisrų paplitimo ir masto. Toliau nuo miestų esantys net negesinami, miškai dega, kol viskas sudega ir natūraliai užgesta. Taip pat pastebimas didelis pievų pažeidimas, nes sunki karinė technika važiuoja ne tik keliais“, – pasakoja dr. Ž. Preikša.

Įtaka Europai

Mokslininkas įsitikinęs, kad karas turės įtakos ir ES žaliojo kurso įgyvendinimui. „ES buvo priėmusi žaliojo kurso politiką stabdant bioįvairovės nykimą ir perėjimą prie žaliosios energetikos, bet dėl karo Ukrainoje jau girdime politikų pareiškimų, kad ji turėtų būti peržiūrima, ekologinių problemų sprendimas nukeliamas ir pagrindinis dėmesys skiriamas šių dienų energetiniams iššūkiams spręsti. Žaliosios energetikos klausimus keičia pigesnio kuro paieškos, grįžtama prie iškastinio kuro, naftos produktų deginimo ir taip toliau aštrėja klimato kaitos problema“, – kalba mokslininkas.

Brangstantys resursai skatina ne tik ieškoti pigesnių, nors ir aplinkai nepalankių sprendimų, bet ir taupyti. Dr. Ž. Preikša pastebi, kad jau gana stipriai įsijungia taupymo režimas, tai jaučiama ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Šį pokytį galima vertinti kaip teigiamą karo Ukrainoje padarinį, nes taupydami energiją taupome ir žemės resursus, pasikeitusi situacija keičia mūsų įpročius“, – teigiamų aspektų ieško dr. Ž. Preikša.

Ekologas pastebi, kad pasibaigus karui kils dar didesnių iššūkių, nes prasidės sugriautų teritorijų atstatymas – tam reikės labai daug resursų, statybinių medžiagų, pavyzdžiui, cemento, kurio intensyvi gamyba prisidės prie ekologinės situacijos blogėjimo.