Kam rūpi stojantieji?

Dėl priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemos nesklandumų nukentėjusius jaunuolius ginti ėmėsi Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Ji ketina reikalauti esminių jos tvarkos peržiūros ir konkrečių pokyčių.

Vietoj rezultatų – nuliukai

Skandalingu LSS vadina incidentą, kad dėl duomenų vėlavimo bendrajame priėmime apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo.

p>Pasak LSS, labiausiai šiemet nukentėjo bendrojo lavinimo mokyklas baigę anksčiau ir bendrajame priėmime ryžęsi dalyvauti perlaikę bent vieną brandos egzaminą. Dalies jų galutiniai brandos egzaminų rezultatai nebuvo įtraukti į bendrą norinčių stoti duomenų bazę. Dėl to už egzaminą sistema automatiškai skyrė nulius. Taip šių žmonių galimybės įstoti į valstybės finansuojamą vietą sumažėjo iki minimumo.

"Galbūt nukentėjusių dėl įvairių bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas sistemos spragų yra apie 100 jaunų žmonių, bet skundų daugėja. Dėl to kreipsimės į Švietimo ir mokslo ministeriją ir prašysime imtis tyrimo. O pasitvirtinus faktui, kad jauni žmonės nukentėjo ne dėl savo, o dėl sistemos kaltės, reikalausime, kad jiems būtų sudarytos galimybės studijuoti nemokamai. Ministerijos atsakymo tikimės sulaukti dar šią savaitę", – "Vilniaus dienai" sakė LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.

Jaunuolius kaltina žioplumu

LSS priekaištų Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas nekomentuoja. Sako, kad laiku stoti į aukštąsias mokyklas reikiamus dokumentus pristačiusių pretendentų balai buvo skaičiuojami sklandžiai – LAMA BPO savo skaičiavimuose klaidų neužfiksavo.

"Sunku suvokti, ką jie turi omenyje. Pirmiausia įtariu, jog jie turi omenyje, kad po nustatyto laiko – liepos 19 d. 17 valandos – buvo asmenų, kurie buvo neatnešę turimų pažymų. Aš negalėčiau atsakyti, apie kokius nulius kalbama, nes žmogaus, kuris įsiregistruoja, atneštame atestate nulių nebūna. Arba jis atestato neturi, arba dar kas nors. Perlaikę egzaminą siekdami geresnio balo pristatinėjo pažymas ir laiku turėjo tai padaryti", – BNS aiškino P.Žiliukas.

Jis teigė manąs, kad šį triukšmą kelia tie, kurie ką nors pražioplino, nepadarė, nepadavė laiku. O laiko tam esą būta užtektinai – nuo gegužės 25-osios iki liepos 19-osios – beveik du mėnesiai.

Informacija pasiekė pavėluotai

Jaunų žmonių kaltinimą žioplumu LSS prezidentas D.Dikšaitis vadina neatsakingu pareiškimu. Jis siūlo verčiau postringauti ne apie laiką, skirtą dokumentams pristatyti, o apie tai, kaip jaunuoliai buvo informuojami apie sistemos naujoves.

"Faktas, kad tiems, kurie šiemet stojo perlaikę egzaminus, buvo taikoma kitokia stojimo sistema nei šių metų abiturientams. Jie turėjo pristatyti papildomus dokumentus, ir tai – papildomas apsunkinimas. Antras dalykas, šiems žmonėms nebuvo prieinama visa informacija. Netobulumą liudija tai, kad jaunuoliams, kurie nepristatė visų dokumentų, priminimas išsiųstas likus dviem valandoms iki jų priėmimo pabaigos. Kaip jaustis, kai priėmimo sistemoje jie užsiregistravę prieš mėnesį, o priminimą gauna tik dabar?" – aiškino D.Dikšaitis.

Techninės sistemos spąstai

LSS kritikuoja LAMA BPO ir dėl techninių elektroninės sistemos problemų. Penktadienį daugybė abiturientų gavo klaidingus pranešimus, kad neįstojo į svajotą studijų programą. Patikrinti informacijos LAMA BPO svetainėje buvo neįmanoma – ji neveikė ir jaunuolių nervus ėdė daugiau nei parą.

Tiesa, pirmadienį švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė atsiprašė stojančiųjų, kad kandidatai buvo netinkamai informuoti apie klaidingus pranešimus.

Tai neguodžia į tikrus spąstus patekusios Anglijoje gyvenančios bei dirbančios lietuvės Eglės (pavardė redakcijai žinoma). Nutarusi šiemet studijuoti, mergina sugrįžo pateiki reikiamų dokumentų ir vėl išskubėjo į darbą Londone mamai palikusi brandos egzaminų atestatą ir įgaliojimą pasirašyti sutartį su aukštąja mokykla.

Penktadienį gavusi žinutę, kad Eglė niekur neįstojo, mama išvyko į komandiruotę užsienyje. Pati mergina jau ėmė dairytis studijų Anglijoje. Tačiau pirmadienį vis dėlto paaiškėjo, kad ji yra kviečiama studijuoti Lietuvoje. Po ilgų bandymų prisiskambinti į LAMA BPO Eglė išgirdo, kad brandos atestato originalą reikia pristatyti iki trečiadienio 17 val.

Mergina piktinasi, kad jos prašoma suprasti technikos klaidas, tačiau patarti, kaip išspręsti būtent dėl jų atsiradusią problemą, niekas neskuba. Jai tiesiog pareikšta, kad norėdama tapti studente privalo grįžti į Lietuvą ir pati priduoti dokumentą arba iš komandiruotės atšaukti mamą. Nesuskubusi dokumentų pateikti laiku Eglė bus išbraukta iš įstojusiųjų sąrašų.

Neįstojusieji dar turi vilties

Šiemet stojantys galėjo prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Pagrindinis priėmimas vyksta dviem etapais. Suskaičiavus visus pateiktus stojančiųjų pageidavimus ir palyginus jų galimybes įstoti jiems pasiūlyta galimybė laimėti garantuotą valstybės finansuojamą vietą universitete ar kolegijoje. Stojantysis gali nepriimti šio siūlymo ir atsisakyti vieno ar kelių anksčiau deklaruotų pageidavimų. Antru etapu jis gaus kitus galimus pasiūlymus. Pagrindinio priėmimo antrojo etapo stojimo rezultatai bus skelbiami ketvirtadienį.

Papildomas priėmimas, kuriame galės dalyvauti tik tie, kurie dalyvavo pagrindiniame priėmime, bus skelbiamas rugpjūčio 5 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių