Kam Kataras išleido milijardus?

Taps žinomesnis

Remiantis statistikos tinklalapio Statista.com duomenimis, brangiausiomis FIFA istorijoje vadinamos planetos futbolo pirmenybės Kataro valdžiai turėjo kainuoti 220 mlrd. JAV dolerių.

Palyginkime: 2018 m. Rusijoje vykusiam pasaulio futbolo čempionatui vietos valdžia atseikėjo 11,6 mlrd. dolerių, o septynios planetos pirmenybės nuo 1994-ųjų iki 2018-ųjų iš viso kainavo 44,3 mlrd. dolerių.

Tai rodo, kad pasaulio futbolo čempionatas Katare yra ne tik brangiausias istorijoje, bet savo kaina beveik penkis kartus lenkia septynias prieš tai vykusias planetos pirmenybes kartu sudėjus.

Dažniausiai tokius renginius organizuoti siekia šalys, norinčios sužibėti politinėje arenoje.

Akivaizdu, kad, net ir labai norėdamas finansinės naudos, Kataras jos negaus, tačiau tuomet kyla klausimas – kodėl organizuojamos tokio lygio varžybos?

„Pasaulio futbolo čempionato išlaidos Katare didžiulės dėl to, kad nebuvo normalios futbolo infrastruktūros. Skaičiuojama, kad iš bilietų organizatoriams sugrįš apie 17 mlrd. dolerių. Vadinasi, patiriamas daugiau nei 200 mlrd. dolerių nuostolis, kad Kataras būtų žinomesnis ir ateityje galėtų orientuotis į turizmą“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Edmundas Jasinskas.

Tikrai neuždirbs

Dideli pinigai atveria didelių galimybių. Siekdama bet kokia kaina pasaulio čempionato organizavimo teises perduoti Katarui, FIFA priėmė istorinių ir kartais sunkiai suprantamų sprendimų.

Tradiciškai vasarą vykstančios planetos pirmenybės šiemet dėl karšto klimato buvo perkeltos į lapkričio ir gruodžio mėnesius, kai oras Katare tampa šiek tiek pakenčiamesnis. Dėl šios priežasties įvyko klubinio sezono pertrauka, o futbolininkai, nerungtyniaujantys pasaulio čempionate, buvo priversti išeiti privalomų atostogų.

Kodėl tokiai organizacijai kaip FIFA naudinga keisti įsigalėjusias tradicijas ir kelti futbolo sirgalių nepasitenkinimą vien tam, kad pasaulio čempionatas įvyktų Katare?

Visų pirma, būtina atskirti tris pagrindinius FIFA uždarbio šaltinius: televizijos transliacijas, bilietų pardavimą ir rinkodaros pajamas. Žinoma, organizacija irgi prisideda organizuojant renginį ir skiria lėšų turnyro operacijoms užtikrinti.

Vis dėlto, vertinant dabar vykstantį pasaulio čempionatą, galima drąsiai teigti, kad, nepaisant išlaidų, uždirbama labai daug.

FIFA į planetos pirmenybes Katare investavo 1,7 mlrd. JAV dolerių, į šią sumą įtraukus net 440 mln. JAV dolerių, kuriuos FIFA skyrė priziniam fondui. Skirtingų šaltinių duomenimis, planuojama, kad šis pasaulio čempionatas FIFA organizacijai atneš 4,7 mlrd. JAV dolerių pajamų. Kitaip tariant, suraskite bet kokį vadovą, kuris nenorėtų uždirbti tokių pinigų.

Vis dėlto tai tėra FIFA uždarbis. LSU profesoriaus E. Jasinsko teigimu, Katarui uždirbti iš šio pasaulio čempionato neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai.

„Bet kokia didžiausių pasaulio sporto įvykių logika sako, kad dažniausiai olimpinių žaidynių ir pasaulio futbolo čempionatų organizatoriai nesiekia uždirbti. Natūralu, kad kuo daugiau infrastruktūros sukurti reikia, tuo mažesnė renginių atsiperkamumo tikimybė. Dažniausiai tokius renginius organizuoti siekia šalys, norinčios sužibėti politinėje arenoje. Ne išimtis ir Kataras ar anksčiau pasaulio pirmenybes organizavusi Rusija.

Reikia įvertinti faktą, kad jei stadionams statyti išleidžiami daug pinigų, jų nelieka kažkam kitam – galbūt socialinėms paslaugoms, kariuomenei, o gal ir studentų stipendijoms. Vadinasi, mažiau pinigų turinčioms valstybėms didelių sporto renginių organizavimas gali kainuoti daug brangiau, nei tai atrodo teoriškai“, – pabrėžė profesorius E. Jasinskas.

Stadionų nereikia

Sporto vadybos eksperto teigimu, masiniams sporto renginiams sukurtos infrastruktūros reikšmė ir panaudojimas turėtų paaiškėti tik pasibaigus renginiui. Tiesa, po pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių sporto statiniai ne itin dažnai sėkmingai panaudojami.

Kaip vieną iš nesėkmingų pavyzdžių būtų galima įvardyti 72 tūkst. sirgalių talpinantį „Estadio Mane Garrincha“ stadioną Brazilijoje, kurį pastatyti kainavo beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Po 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato gigantiškas statinys tapo autobusų laikymo aikštele, o vietos gyventojai išėjo į gatves prašydami paaiškinti, kodėl pinigai nebuvo išleisti socialinėms problemoms spręsti.

„Visuomet reikia vertinti ne tik tai, kas vyksta čempionato metu, bet ir koks bus palikimas. Darnaus vystymosi metodikos nurodo, jog tokiais atvejais reikėtų įtraukti kuo daugiau visuomenės, kad ji tartų savo žodį ir nuspręstų, kokia infrastruktūra reikalinga.

Bene naujausiu tokiu pavyzdžiu laikomos Londono olimpinės žaidynės, kuriose buvo daug modalinių arenų – jos galėjo būti išardomos ir perkeliamos į kitą vietą. Nelabai norėčiau tikėti, kad po pasaulio futbolo čempionato Kataras tikrai išnaudos susikurtą infrastruktūrą ir ji nebus apleista“, – spėliojo E. Jasinskas.

Estafetės lazdelę organizuojant būsimą pasaulio futbolo čempionatą perims trys valstybės. 2026-aisiais planetos pirmenybės vyks Šiaurės Amerikoje – JAV, Kanadoje ir Meksikoje.