Kalendorius neraudonuoja

Neįveikiama užduotis: pasakykite, kiek Lietuvoje atmintinų dienų, ir išvardykite jas. Reikėtų nepainioti jų su valstybinėmis šventėmis, kurios įtvirtintos Darbo kodekse ir kuriomis nereikia eiti į darbą. Atmintinų dienų paminėjimas nustatomas pagal Atmintinų dienų įstatymą ir Seimo nutarimus, į darbą galima neiti tik tuo atveju, jei tai – savaitgalis, o minėti – kaip širdis liepia.

Didžiąją dalį atmintinų dienų minime su ašaromis akyse. Laisvės gynėjų, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo, Medininkų žudynių, Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir kitų aukų pagerbimo dienomis lenkiamės istorijai, pagerbiame žuvusiuosius. Čia viskas aišku. O štai kitomis atmintinomis dienomis velnias sprandą nusisuktų.

Atmintinų dienų sąrašas vis papildomas, tarsi niekaip nesurenčiama tvora: jau lyg ir baigta, žiū – dar vieno baslio trūksta. Kur buvus, kur nebuvus – nauja proga, kurią, Seimui palaiminus ir priėmus Atmintinų dienų įstatymo x straipsnio pakeitimo įstatymą, mus ragina minėti. Senelių, Lietuvos samariečių bendrijos, Pagarbos mokesčių mokėtojams ir kt. dienos byra ant mūsų galvų kaip rudens vėjų papurtyto medžio lapai. Jau per 70 perkopusios atmintinos dienos (1930-aisiais Lietuvos atmintinų dienų sąraše jų tebuvo aštuoniolika) užima nemažai kalendoriaus lapelių, kai kuriuose – netgi „kamštis“.

Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti.

Gegužės 15-ąją, nors jau minime dvi progas – Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinę šeimos dieną, skandalingasis seimūnas Petras Gražulis panūdo paskelbti atmintina Pilietinio protesto diena – įamžinti „Didįjį šeimos gynimo maršą“. Maršistai ploja per petį savo flagmanui, tačiau kiti tautiečiai piktinasi („tuomet labiau tiktų vadinti Visuomenės susiskaldymo diena“) ir traukia per dantį „jauną“ tėvelį („gal galima paskelbti Nesantuokinių vaikų gamintojų diena“). Tik juokas neima. Mums reikia ne protestuoti – bet vienytis, ne griauti – o kurti! Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti. Odioziniam P.Gražuliui vertėtų atgaivinti atmintį: Pilietinio pasipriešinimo diena minima gegužės 14-ąją, kai 1972 m. Romas Kalanta susidegino protestuodamas prieš tarybinę santvarką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Gal valdžiai jau metas katapultuotis
    Gal valdžiai jau metas katapultuotis

    Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nes...

  • Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai
    Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai

    Lietuvos gyventojai jau nuo XIX a. aktyviai migravo ieškodami geresnio, o pokariu ir ramesnio gyvenimo. Tai daro ir dabar, nors norintys užsidirbti gali tai padaryti ir Lietuvoje. Ar migruoti skatina per šimtmečius susiformavęs migranto genas?...

  • Reformos pagirių miške
    Reformos pagirių miške

    Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    32
  • Lydekai paliepus
    Lydekai paliepus

    Metų pradžioje buvo paminėtas Lietuvos žemės reformos, dar vadinamos agrarine revoliucija, šimtmetis. Prisiminta šios reformos reikšmė ne tik šalies ekonomikai, bet ir valstybingumui. Drąsus valstybės žingsnis suteikti žem...

    2
Daugiau straipsnių