Kalbėti išmokome, klausyti – dar ne

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia, kad diskusija jiems – tai savo nuomonės išsakymas. Aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai labiau nei kiti linkę visiškai sutikti su teiginiu, kad diskusijos padeda spręsti konfliktus. Tuo tarpu jaunimas dažniau nei kitos amžiaus grupės diskusiją apibūdina kaip tuščią laiko švaistymą. Tai parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią diskusijų festivalio "Būtent!" užsakymu atliko "Spinter tyrimai".

Skubama pasisakyti

Šalies gyventojų apklausoje buvo prašoma pasirinkti vieną ar keletą iš aštuonių teiginių, geriausiai apibūdinančių diskusiją. Didžiausia dalis apklausos dalyvių (64 proc.) diskusiją apibūdina kaip savo nuomonės išsakymą. Antras populiariausias diskusijos apibūdinimas – tai kitos nuomonės išklausymas (57 proc.). Diskusiją kaip būdą rasti sutarimą pasirinko 44 proc. respondentų, sužinoti kažką naujo – 41 proc., generuoti idėjas – 27 proc. respondentų.

Jauniausi (18–25 metų) ir vyriausio amžiaus (46 metų ir daugiau) respondentai dažniau nei vidutinio amžiaus grupė linkę manyti, kad diskusija – proga įrodyti teisumą. Jaunimas dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai teigia, kad diskusijos – tuščias laiko praleidimas. Taip mano 11 proc. jaunimo ir vos apie 4 proc. kitų amžiaus grupių atstovų.

Diskusijų neatmeta

"Iš tyrimo duomenų matyti, kad mūsų visuomenei diskusijų kultūra priimtina – diskusiją dauguma vertina ne kaip konflikto ar tuščio laiko leidimo būdą, tačiau kaip galimybę išsakyti savo ir išgirsti kitą nuomonę", – teigia Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Pilietinės visuomenės instituto (PVI) vadovė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.

Tiesa, svarstyklės nerodo visiškos pusiausvyros. "Nors visose sociodemografinėse grupėse vyrauja diskusijos kaip nuomonės išsakymo ir išklausymo supratimas, vis dėlto, išskyrus jauniausius, visi nuosekliai diskusiją labiau mato kaip progą turimą nuomonę išsakyti, o ne išklausyti kitą", – pastebi ekspertė.

Pasak I.Petronytės-Urbonavičienės, apklausos duomenys parodo, kad plačiai sutinkame, kad diskusija – nuomonių išsakymas ir išklausymas, tačiau būtent išklausymui dar turėtume suteikti daugiau vertės.

"Išklausyti mums dar reikėtų daugiau pasimokyti. Tai kasdien galime pastebėti ir viešoje erdvėje, kai nuomonė sutinkama nepagarbiai arba negirdimi kontraargumentai. Turėtume lavinti įprotį diskutuoti pagarbiai, išklausant kitą – ir ypač kitokią – nuomonę", – atkreipia dėmesį PVI vadovė.

Galimybė rasti sutarimą

Vyresni ir labiau išsilavinę žmonės dažniau linkę diskusiją vertinti ir kaip galimybę rasti sutarimą. Taip mano 46 proc. vyriausių ir 38 proc. jauniausių šalies gyventojų. Tokios pat nuomonės laikosi 46 proc. apklaustųjų su aukštuoju išsilavinimu ir tik 30 proc. su nebaigtu viduriniu. Be to, labiau išsilavinę mato diskusiją kaip idėjų generavimą, o respondentai su mažesniu išsilavinimu dažniau nei kitos grupės renkasi teiginį, kad diskusija – tai tuščias laiko praleidimas.

Turėtume lavinti įprotį diskutuoti pagarbiai, išklausant kitą – ir ypač kitokią – nuomonę.

Vadovai mažiausiai iš kitų grupių linkę išklausyti kitą nuomonę, tačiau atsižvelgiant į kitų profesijų atstovus, vadovai diskusiją dažniau vertina kaip idėjų generavimo kelią (43 proc., kai kitos profesijų grupės – tik apie 25 proc.).

Didžioji dauguma šalies gyventojų (80 proc.) linkę manyti, kad diskusijos padeda (28 proc.) ar greičiau padeda (52 proc.) spręsti konfliktus. Tačiau penktadalis (20 proc.) laikosi priešingos nuomonės.

Labiau išsilavinę asmenys linkę visiškai sutikti, kad diskusija padeda spręsti konfliktus. Mažiau išsilavinę greičiau sutinka, kad diskusija jų spręsti nepadeda. Pajamos čia irgi svarbu: kuo jos didesnės, tuo dažniau manoma, kad diskusija sprendžia konfliktus. Taip mano 16 proc. tyrimo dalyvių, gaunančių mažas pajamas (iki 200 eurų vienam namų ūkio subjektui per mėnesį), 20 proc. – vidutines (200–500 eurų) ir net 40,9 proc. – didesnes (daugiau nei 500 eurų) pajamas.

Anot I.Petronytės-Urbonavičienės, nuostatos, kad diskusijos padeda spręsti konfliktus, dažniau laikosi tos grupės, kurios ir diskutuoja politikos, valstybės valdymo, ekonomikos klausimais dažniau.

"Tai pabrėžia patirties, įgūdžio ir įpročio svarbą – turėdami patirčių ir gebėjimų diskutuoti, dažniau būtent tokiu būdu ir išsprendžiame konfliktus. Na, o žvelgiant į alternatyvias konfliktų sprendimo išeitis, atrodytų, kad tiek asmeniškai, tiek visuomenei būtų naudingiau šios diskutavimo patirties, įgūdžio ir įpročio nuolat ir vis daugiau įgyti", – pabrėžė ekspertė.

Diskusijų festivalio "Būtent!" organizatoriai įsitikinę, kad aukšta diskusijų kultūra padeda visuomenei susitarti dėl valstybės raidos prioritetų ir lemia geresnę priimamų sprendimų kokybę. Šiemet trečiasis diskusijų festivalis vyks rugsėjo 6–7 d. Birštone.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ar čia nuosprendis lietuviams?

Ar čia nuosprendis lietuviams? portretas
Gerbiamas kolega, jei lietuviai tiek gamtos turtų - naftos, aukso, vario, cinko, švino, mangano, chromo, urano - turėtų kiek kazachai, kiekvienam kaime per 10 metų būtų sostinęs pastatę. Gal diskutuojant kokius nors kriterijus apsibrėžti derėtų? Ar lietuviai niekam tikę, kad per 30 metų stepėje naujos sostinės nepasistatė?

>

> portretas
Kuom ,anksciau,garsejo lietuviai,mazakalbingumu,konkretumu,darbstumu,kuklumu.Juokdavomes is rusu,kad liezuvis iki bambos,darbu ne laso.Kas dabar,liezuvius ne tik paplonino-pailgino,bet ir sazine prarado lietuviai.Diena nakti tik paistalai,kas butu jeigu butu,kad jau imsis tai jau imsis nuo "rytojaus".Paistalai net ne uz milijonus ,milijardus Euru. Pvz. Juokiames is kazachu,jo vadovo,o jis per 30 metu STEPEJE ,nauja sostine pastate,architektai is viso pasaulio eileje stovejo,PASTATE ! Ka pastate,per 30 metu, lietuviai,paplonino ant seno kelio dedama neiskios kilmes asfalta,atomine(vista dejusi auksinius kiausinius) uzdare,naujos net su liezuviu statyti nepradejo, ??????????????????????????????
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    1
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    8
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    3
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių