Kaip vyksta karas su COVID-19?

Nuo kovo vidurio Lietuvoje sulėtėjo OMICRON užsikrėtimo atvejų mažėjimas. Ar kitoms Europos šalims sekasi geriau? Ko galima tikėtis ateityje?

Lygiai prieš dvejus metus, 2020-ųjų kovo 16 dieną, Lietuvoje dviem savaitėms buvo įvestas pirmasis COVID-19 karantinas. Po to turėjome daugybę taktinių ir strateginių veiksmų kovoje su virusu, atvedusių mus į šiandienos situaciją. Pabandykime susumuoti. Per šiuos dvejus metus dėl COVID-19 mirė beveik 9 000 Lietuvos gyventojų, o persirgo šia liga 900 000, t. y. kas trečias Lietuvos pilietis. Nėra jokių abejonių, kad neturėdami vakcinų, šiuos kaičius galėtume drąsiai padvigubinti.

Nors ir nelengvai, su ginčais ir abejonėmis pasiekėme, kad šiandien bent dviem skiepo dozėmis yra paskiepiję du trečdaliai (67 %) visų gyventojų, o trimis dozėmis – lygiai trečdalis (33 %). Nors agresyvioji viruso omicron atmaina ir sugeba prasibrauti net ir pro trigubą barjerą, tačiau jos poveikis gerokai susilpnėja, be to, ypač svarbu, kad paskiepytų žmonių mirtingumas dėl COVID sumažėja kelis kartus. Taigi vakcinavimo srityje dar turėsime daug ką nuveikti ateityje. Tačiau sugrįžkime prie šios dienos aktualijų. Prieš keletą dienų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė nuogąstavimą, kad omicron atmainos susirgimų banga nustojo slūgti ir vėl pasuko kilimo kryptimi. Anot PSO, per antrą kovo savaitę bendras susirgimų skaičius pasaulyje padidėjo daugiau nei 8 %, palyginus su pirmąja kovo savaite.

Žinoma, mes negalime pilnai išvengti susirgimo, tačiau labai ženkliai sumažinti susirgimo riziką galime kiekvienas.

Organizacija paragino neskubėti su apsaugos priemonių atšaukimu. Ir tikrai, pasidairę po Europą pamatysime, kad omicron banga buvo labai staigi ir aukšta visose šalyse. Prasidėjo jos kilimas praėjusių metų gruodžio pradžioje pietinėse Europos šalyse, o po Naujųjų metų pasiekė ir Šiaurės šalis, tarp jų – ir Lietuvą. Savo piką omicron banga pasiekė per porą mėnesių, ir ji buvo 3–5 kartus aukštesnė nei delta atmainos atveju. Pasiekusi piką sausio pabaigoje, vasario pradžioje naujų užsikrėtimų banga pradėjo sparčiai mažėti beveik visose šalyse. Padrąsintos tokio viruso elgesio ir motyvuodamos, kad omicron ligos sukeltos pasekmės yra daug lengvesnės nei kitų atmainų, vyriausybės ėmėsi apribojimų dėl COVID-19 atlaisvinimo. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Danija ar Švedija jau nuo vasario mėnesio panaikino praktiškai visus, su COVID-19 susijusius apribojimus. Kitos šalys apsiribojo skaitmeninio pažymėjimo atsisakymu ir kai kuriais kitais apribojimų sumažinimais, tačiau liko ir šalių, kurios tebeturi pakankamai griežtus reikalavimus. Pavyzdžiui, Italija dėl įvairių paslaugų teikimo tebenaudoja „žaliąjį pasą“, sugriežtino sąlygas atvykstantiems kitų šalių piliečiams.

Tokia požiūrių įvairovė susidarė dėl skirtingų šalių patirčių ankstesnėse COVID-19 pandemijos fazėse, dėl skirtingo vakcinavimo lygio šalyse ir dėl skirtingų pandemijos suvaldymo strategijų. Visiškai tikslaus paaiškinimo, kodėl šalyse skirtingas užsikrėtimų lygis nėra, tačiau nemažą įtaką tam turi keli veiksniai. Visų pirma, tai – vakcinacijos procentai įvairiose gyventojų amžiaus grupėse. Daugelis Europos šalių, ypač Skandinavijos, sugebėjo paskiepyti beveik visus vyresnius savo piliečius, ir tai sumažino tiek susirgimų, tiek ir mirčių skaičių tarp šio amžiaus gyventojų. Kitas objektyvus faktorius yra sveikatos apsaugos sistemų resursai ir bendroji gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, sveikata. Aišku, kad geresnius rodiklius turi turtingesnės, senosios Europos sąjungos šalys. Taip pat labai svarbus pačių piliečių požiūris į saugumo reikalavimus, drausmingą ir sąžiningą jų laikymąsi. Čia taip pat matyti nemaži skirtumai tarp atskirų šalių ir regionų.

Pagal išėjimo iš omicron bangos lygį, Europos šalis galima sąlyginai suskirstyti į tris grupes. Pirmajai grupei būtų priskiriamos šalys, kuriose naujų užsikrėtimų lygis sumažėjo iki tokio, kuris buvo prieš prasidedant šiai, arba ankstesnei delta bangai. Tai pavyko padaryti ne tik Švedijai, bet ir Norvegijai, Ispanijai, Danijai, Serbijai, ir dar keletui šalių.

Iš dalies šiai grupei galima būtų priskirti ir tokias šalis kaip Prancūzija, Italija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Čekija, Slovėnija ir Airija. Jose omicron banga taip pat nusileido į prieš tai buvusį lygį, tačiau per paskutines pora savaičių jose pastebimas naujas užsikrėtimų skaičiaus didėjimas.

Į antrąją grupę patenka šalys, kuriose omicron banga pradėjo leistis, tačiau pasiekusi maždaug pusiaukelę sustojo ir jau keletą savaičių laikosi tokiame lygyje, kaip pavyzdžiui yra Graikijoje.

Tokioje būsenoje užstrigo ir Slovakija, Olandija, Lenkija, deja, ir Lietuva.

Yra ir trečioji grupė šalių, tiesa, nelabai skaitlinga, kuriose omicron banga pasiekusi savo piką jame ir pasiliko. Šį vaizdą galime pamatyti Vokietijos naujų užsikrėtimų suvestinėje.

Labai panaši situacija yra ir Suomijoje bei Austrijoje.

Dabar detaliau pažvelkime į Lietuvos situaciją. Vasario pirmoje pusėje banga, pasiekusi savo piką, kai vidutinis paros naujų užsikrėtimų skaičius buvo virš 13 000 atvejų, pradėjo leistis. Pakankamai sklandžiai viskas vyko iki kovo pradžios. Ir štai jau pora savaičių darbo dienomis naujų užsikrėtimų (pirminių ir pakartotinų) skaičius svyruoja tarp penkių ir šešių tūkstančių kasdien.

Juozas Augutis. / VDU nuotr.

Mirčių skaičius nuo COVID-19 taip pat stabilizavosi prie 10 per parą ir jau nebemažėja. Nors ligonių, besigydančių stacionare tiek bendrose palatose tiek ir reanimacijoje skaičiai nėra gąsdinantys, maždaug 1 400 ligonių, iš kurių 60–70 reikalinga intensyvioji terapija, tačiau neramina tai, kad šie skaičiai beveik nemažėja. Vienu metu Lietuvoje izoliacijoje dėl COVID-19 yra daugiau kaip 60 000 žmonių. Per kiekvienas dvi savaites jie sugrįžta į normalų gyvenimą, tačiau jų vietą užima kiti. Tiek žmonių kiekvieną dieną negali pilnavertiškai dirbti, mokytis ar užsiimti kita veikla. Ko gi galima tikėtis toliau?

Matyt akivaizdu, kad sumažėjus tiesioginiam pavojui dėl žmonių gyvybių, pasitraukus grėsmei, kad šalies sveikatos sistema bus perpildyta ir sudarius sąlygas visiems norintiems gauti vakcinas bei tyrimus, didėja spaudimas Vyriausybei atlaisvinti ir paskutinius ribojimus, kurie dar galioja dėl COVID-19, pavyzdžiui nebereikalauti kaukių dėvėjimo. Greičiausiai taip ir bus padaryta. Žinoma, būtų saugiau, jei tai atsitiktų tada, kai Lietuva išeis iš taip vadinamos Juodosios zonos. Tam būtina, kad vidutinis atvejų skaičius per parą Lietuvoje būtų mažesnis nei 1 000 atvejų, o teigiamų testų dalis sudarytų mažiau nei 10 % (dabar turime 50 %). Sunku pasakyti, ar visų apribojimų atsisakymas nepasuktų atvejų kreivės aukštyn. Greičiausiai tai tik gerokai sulėtintų užsikrėtimų mažėjimo procesą, aukštas sergamumo lygis laikytųsi ilgiau nei buvo numatoma. Kaip ten bebūtų, anksčiau ar vėliau dorotis su šia problema teks kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Niekas nereikalauja iš mūsų, kad šaltu oru eidami į lauką šiltai apsirengtume ir neperšaltume, niekas neverčia pasiskiepyti nuo erkinio encefalito prieš einat grybauti ar skiepytis nuo paprasto gripo. Mūsų asmeninė atsakomybė rūpintis savo sveikata. Todėl net jei nebus reikalavimo, niekas nedraus mums einant į žmonių susibūrimą užsidėti kaukę ar respiratorių, laikytis didesnio atstumo, skrupulingiau laikytis higienos reikalavimų, toliau skiepytis, kaip rekomenduos gydytojai. Žinoma, mes negalime pilnai išvengti susirgimo, tačiau labai ženkliai sumažinti susirgimo riziką galime kiekvienas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Miesto centrui nereikia Gretos daržinių
    Miesto centrui nereikia Gretos daržinių

    Jei jau ką nors didžiajame mūsų kaime velėja, tai visi susigrūdę į krūvą. ...

    20
  • Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti
    Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

    Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas iš Australijos Drew Pavlou (Driu Pavlu) tai sugebėjo. Kinijos žiniasklaida koneveikia jį kaip rasistą „riaušini...

    1
  • Kas leido?
    Kas leido?

    Šiuo (po)pandeminiu laikotarpiu vis tenka padirbėti namuose. Rašau – spragsiu kompiuterio klavišais. Langas praviras – vasara. Kitoje gatvės pusėje – vaikų darželis. ...

    9
  • Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių
    Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali būti ir b...

    1
  • Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio
    Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio

    Ar per švelnu sakyti, kad šių metų vasara savotiška? Pandemijos šešėlis tarsi nukeliavo į praeitį ir net vienas kitą keičiančius karščius ir liūtis, derlių nokinančius laukus ir sodus, atostogų planus užg...

    3
  • Tvarkaraščio anomalijos
    Tvarkaraščio anomalijos

    Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo repeticijas pakeliui į Europos čempionatą. Vakarykštė akistata Klaipėdoje su estais atidarė Kazio Maksvyčio auklėtinių varžybinę sąskaitą, kuri šiemet bus itin turtinga. ...

  • Willas Smithas atsiprašo
    Willas Smithas atsiprašo

    Mandagumas ir pagarba vyresniesiems (tiek vyresniems šeimos nariams, tiek aukštesnių luomų žmonėms, tiek valdžios atstovams) – dvi pamatinės su Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.) siejamų doktrinų vertybės. ...

    2
  • Kodėl praleidome progą netylėti?
    Kodėl praleidome progą netylėti?

    Apžvalgininkas Tadas Ignatavičius viešai pasidalijo savo turimomis neoficialiomis žiniomis, kaip išties vyko derybos dėl tranzito į Kaliningradą. Pasirodo, pirminė ES pozicija išties buvo palankesnė Lietuvai, tačiau vėliau Briuse...

    6
  • Poezija tarp eilučių
    Poezija tarp eilučių

    Maskvoje antai atostogavęs Vokietijos ekskancleris G.Schröderis vis dėlto neištvėrė nesusitikęs su draugu (rusiškai skamba geriau) V.Putinu, kuris, pasirodo, visai "atviras deryboms karui Ukrainoje užbaigti". ...

    2
  • Dirbtinis intelektas kare: kur tai panaudojama?
    Dirbtinis intelektas kare: kur tai panaudojama?

    Kiekvienas iš mūsų savo kasdienybėje dažnai susiduriame su įvairiais dirbtinio intelekto (DI) sprendimais – naršydami mobiliuose telefonuose, apsipirkdami elektroninėse parduotuvėse, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Paprastai be &...

Daugiau straipsnių