Kaip išmokyti vaikus valdyti emocijas?

Svarbu suprasti

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė sako, kad suaugusiesiems svarbu mokėti konfliktus ir kylančias emocijas valdyti, o dar svarbiau to išmokyti vaikus.

„Konfliktas – priešingų interesų, tikslų, požiūrių, nuomonių susidūrimas, turintis stiprų emocinį foną. Skirtingo amžiaus vaikai tarpusavio nesutarimus sprendžia skirtingai: mažesnieji susipykę skuba pasiguosti tėvams, suaugusiesiems, o paaugliai nesutarimus linkę spręsti patys“, – sako N. Martišienė.

Pasak vaiko teisių gynėjos, svarbu suprasti, kad vaikų ginčai dažnai kyla ne tik dėl nuomonių išsiskyrimo, bet ir neretai dėl bendravimo, klausymo įgūdžių stokos, įžeistų jausmų, nemokėjimo tinkamai išreikšti savo norų, tarpusavio konkurencijos. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad kartais ir maži nesutarimai į didesnius konfliktus išauga dėl netinkamai pasirinkto sprendimo būdo.

Mokykime pažinti

Pasak N. Martišienės, vaikui labai svarbu išmokti atpažinti emocijas, jausmus, mintis, kurių kyla konflikto metu, kad juos įvardijęs galėtų konstruktyviai išspręsti ginčą.

„Mokykime vaiką įvardyti emociją ir ją paaiškinti. Net tokia, atrodytų, visiems pažįstama emocija, kaip pyktis, gali būti skirtinga. Jis gali būti agresyvus, varginantis, erzinantis ir pan. Padėkime vaikui tai suprasti, atpažinti ir plėskime jo emocijų žodyną. Kita vertus, pyktis yra stipri jėga – nukreiptas tinkama linkme gali būti panaudotas siekti pokyčių, keisti situaciją. Suprasdami tikruosius vaiko jausmus, išgyvenimus stiprių emocijų metu, galėsime išsiaiškinti, kodėl tokių emocijų kyla, ir mokyti vaiką jas valdyti“, – pataria vaiko teisių gynėja.

Skirtingo amžiaus vaikai tarpusavio nesutarimus sprendžia skirtingai: mažesnieji susipykę skuba pasiguosti tėvams, suaugusiesiems, o paaugliai nesutarimus linkę spręsti patys.

N. Martišienė primena, kad svarbu su vaiku išsiaiškinti, kodėl ir kokiais atvejais įsiplieskia emocijos, kas jų sukelia. Pasak jos, reikėtų leisti vaikui išsikalbėti, o tėvai turėtų mokyti analizuoti savo emocijas, jas atpažinti, kai nesutarimų kyla šeimoje.

Padėkime spręsti

„Supraskime, kad nesutarimai, pyktis patys savaime nėra blogi dalykai. Tinkamai išsiaiškintos sudėtingos situacijos, kurių metu išsiskiria nuomonės, brandina asmenybę ir charakterį – moko tolerancijos, klausymosi meno, praturtina santykius. Tačiau destruktyviai sprendžiami konfliktai gali kelti ir įtampą, ir grėsmę geriems tarpusavio santykiams“, – atkreipia dėmesį N. Martišienė.

Ji pataria mokyti vaikus suprasti, kad ginčo, konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, tačiau negalima žeminti, niekinti, nuvertinti kito žmogaus. Nuoširdūs pokalbiai su vaikais turėtų padėti jiems suprasti, kad nėra teisingų ir neteisingų nuomonių, yra tik skirtingi požiūriai.

„Paaiškinkime vaikams, kad nugalėtojas ne tas, kuris garsiai šaukia, bet tas, kuris moka išspręsti ginčą – geba klausyti, suprasti, išgirsti. Vaikams svarbu suprasti, kad be kompromisų pasiekti sutarimą bus sunku. Padėkime jiems išmokti ieškoti sprendimų“, – kviečia vaiko teisių gynėja ir akcentuoja būtinybę vaikams paaiškinti konflikto sprendimo eigą: valdyti emocijas, identifikuoti problemą, gebėti išsakyti savo nuomonę ir išklausyti oponentą, surasti konflikto sprendimo alternatyvas.

N. Martišienė siūlo atminti, kad bet kokio amžiaus vaikai geriausiai mokosi stebėdami. Tad nuo suaugusiųjų priklauso, kaip vaikas mokės spręsti tarpusavio konfliktus, ar išliks stiprus, gerbs save ir oponentą.

Specialus metodas

Vaiko teisių gynėja rekomenduoja vaikams, sprendžiant konfliktus, vadovautis metodu „Spręsk“:

S – sakykite, kaip jūs matote problemą;

P – paklausykite, kaip problemą mato kita konflikto pusė;

R – raskite ir išvardykite galimus variantus;

Ę – eliminuokite sprendimus, kurie nepriimtini kuriam nors iš jūsų;

S – svarstykite ir analizuokite, kokius žingsnius reikia žengti arba kokios reikia pagalbos;

K – konstatuokite abiem pusėms priimtiniausią sprendimą.

Kilus klausimų kviečiame pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių lauke. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.