Neatsitiktinai Lietuvoje populiarėja įvairios gatvės ir kaimynystės iniciatyvos. Suvalkijos Šunskų kaimo Miško gatvės gyventojai yra puikus bendruomeniškumo pavyzdys. Garsas apie šią gatvę, kurią su ypatinga meile ir išradingumu puoselėja kaimynai, pasklido net po pasaulį. Panevėžio Senamiesčio gatvės gyventojai į bendruomenę susivienijo vedami noro įamžinti gatvės, davusios pradžią miestui, istoriją. Kaune šį šeštadienį vyks jau dešimtoji, jubiliejinė, V. Putvinskio gatvės diena, kviečia ne tik prisiminti gatvės istoriją, bet ir pažinti šiandienos gyventojų kasdienybę.
Nė viena tvora nesukuria tiek saugumo, kiek geri santykiai su šalia gyvenančiais žmonėmis.
Panašių pavyzdžių gausu ir svetur. Danijoje, kuri dažnai minima kaip viena laimingiausių pasaulio šalių, puoselėjama hygge kultūra – jaukumo ir artumo jausmas. Daugelis daugiabučių turi bendras kiemų erdves, kuriose kaimynai kartu vakarieniauja, sodina gėles ar rengia bendruomenės šventes. Kopenhagoje kuriamos gatvės be automobilių, kad atsirastų daugiau erdvių bendrauti. Nyderlanduose populiarėja co-housing projektai, kai žmonės turi privačius namus, bet dalijasi bendromis erdvėmis: sodu, virtuve, dirbtuvėmis. Japonijoje, kur vienišumo problema itin opi, kai kurios savivaldybės skatina „kaimynystės kavinių“ idėją – vietas, kur žmonės gali tiesiog ateiti pabūti ir pasikalbėti. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, kuriems keli šilti žodžiai kartais reiškia daugiau nei socialinės paslaugos.
Šios iniciatyvos primena – gatvė nėra tik asfaltas tarp namų. Šiandien kaip niekad svarbu iš naujo mokytis kaimynystės meno. Net ir technologijų prikimštame pasaulyje lieka galioti sena tiesa: nė viena tvora nesukuria tiek saugumo, kiek geri santykiai su šalia gyvenančiais žmonėmis.
Naujausi komentarai