- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar Lietuvoje ministru gali būti debilas? Šiandien jau aišku: juo gali tapti ir beviltiškai primityvus asilas su unitazu vietoj galvos.
Jei į svarbias valstybės pareigybes būtų priiminėjama ne pagal politinę priklausomybę ar madingą lytį, o pagal kompetenciją arba bent jau pagal IQ, taip apgailėtina nebūtų.
Tačiau dabar regime nuolatinį liūdesį: ir Seime, ir vyriausybėje gali atsidurti bet kuri molio galva. Nes tinkamumą lemia ne žmogaus profesionalumas ir nuovoka, o tai, ar jis yra moteris ir ar jis priklauso kokiai nors politinei kuopelei. Kad ir aplipusiai koloradinėmis lervomis.
Tačiau opiausias dalykas yra ne tas visiškas nusidurniavimas. Klaikiausi yra sovietinio ubago įpročiai paėsti valdiškame baliuje. Gink dieve, ne iš savo kišenės, geriausia – kolchozo ar valstybinės įmonės sąskaita. Tas bendro rijimo aktas vadinamas "kolektyvo motyvacija".
Na, taip, reikia ir švenčių, ir fejerverkų, ir dovanų. Tačiau sovietinio molio galvos iki šiol nesugeba suvokti, kad visa tai turi būti perkama ne valstybės, o savais pinigais.
Tik pažvelkite, kiek prieš Kalėdas vyksta viešųjų pirkimų šventinėms ir maitinimo paslaugoms. Valstybės įstaigų sąskaita perkami tortai, putojantis vynas, antrieji patiekalai, saldainiai ir šokoladas. Kasmet už šimtus tūkstančių, kurie galėjo būti skirti kelių tiesimui, akis rėžiančio skurdo ir eilių poliklinikose mažinimui.
"Žmonėms juk reikia švenčių", – į atlapus kimba valdiškų įstaigų valdovai, tarsi skydu dengdamiesi dar ir tuo, kad dalį lėšų atseikėja darbuotojų vaikų dovanėlėms.
Na, taip, reikia ir švenčių, ir fejerverkų, ir dovanų. Tačiau sovietinio molio galvos iki šiol nesugeba suvokti, kad visa tai turi būti perkama ne valstybės, o savais pinigais. Kaip ir ėsti negalima už valdiškus pinigus, nors tas ėdrumu pagarsėjęs ministras to niekaip neįgali pats sau išsiaiškinti.
Ir ėsti už svetimus, ir imti už biudžeto lėšas nupirktas gėlytes jubiliejaus proga yra amoralu. Ir už valdiškus pinigus pirkti vaikučiams dovanėles amoralu lygiai taip pat, kaip ir už valstybės lėšas teatro bufete sriaubti šventinį šampaną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen17
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...