Parlamentas šįsyk nepadarė gėdos. Tačiau to nepasakysi apie kitus politinės ekosistemos gyventojus – vadinamuosius kalbos sergėtojus, kuriuos to sprendimo išvakarėse apėmė isterija.

Sąjūdžio vardu dažnai besireiškiantis L.Kerosierius sausio 7-ąją išplatino laišką, kuris vadinasi "Būkit prakeikti!" Prakeikimai čia tradiciškai adresuojami A.Kubiliui ir visiems, siekiantiems įteisinti "lenkiškas raides". Sausio 16 d. išsiuntinėta dar viena emocijų porcija "Ar konservatoriai parduos rytų Lietuvą pilsudskininkams?", adresuota ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Vokietijos prezidentams.

Na, pradėti rimtą kalbą apie šį sopulį, matyt, derėtų nuo to, kad tos trys raidės – ne lenkiškos, o lotyniškos. O pačią lietuvių kalbą pirmiausia naikina ne kas nors kitas, o komunalinės inteligentijos atstovai, viešai ją darkydami ir keverzodami nesąmones su klaikiomis rašybos ir skyrybos klaidomis.

Lietuvių kalbą pirmiausia naikina ne kas nors kitas, o komunalinės inteligentijos atstovai, viešai ją darkydami ir keverzodami nesąmones su klaikiomis rašybos ir skyrybos klaidomis.

Ir pačiam L.Kerosieriui reikėtų išmokti taisyklingai parašyti prieveiksmį "seniai", taip pat nekenktų išsitaisyti atomines skyrybos klaidas. Ypač pretenduojant į viešumą. Juk nesiveržiame į svečius be kelnių ir dar suplyšusiais išeiginiais "triusikais"? Šitaip pasipuošęs gi rizikuotum nuosavu galvos protezu.

Apskritai ši situacija primena vieną veikėją, savo gyvenimą skyrusį kovai prieš "batoną", nes tautiškiau esą yra "bulka". Procesai viršugalvyje kartais išties įgyja spalvingų pavidalų.

P.S. Sujudo dar ir pertekliniai visuomenininkai. Šitie sumanė išleisti net knygą apie lietuvių kalbos išdavikus. Kodėl tik knygą? Reikėtų trilogijos, aštuonių tomų. Liapis Trubeckojus ne tiek privarė: "Gavrila šiol kudriavym lesom, bambuk Gavrila porubal."