Kada vilkas geras?

Žydrasis reisas į vandens kelių ateitį – taip pavadinau rašinį apie Lietuvos vandens kelių atkūrimo iniciatyvinės grupės surengtą konferenciją ant vandens. "Jei po penkerių metų stovėsime ant Nemuno kranto ir pamatysime praplaukiančius kokius dešimt laivų, manysime, kad reisas savo misiją atliko", – vylėsi projekto iniciatoriai, pakvietę įvairių sričių specialistus nukeliauti laivu į Nidą ir paieškoti gyvybės receptų vandens keliui.

Pats laikas patikslinti: veiksmas vyko prieš penkiolika metų, ir nei po penkerių metų, nei šiandien nemojuojame praplaukiantiems laivams. Ką ten laivams! Su euforija išlydėjome į vasaros reisus vienintelį laivą – inžinieriniu stebuklu vadinamą 56-erių metų "Raketą". Siekis atkurti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą Kaunas–Nida Nemuno vandens kelyje liko žydra svajone. "Raketa" šauna tiesiai į Nidą, ir nei mobiliųjų prieplaukų, nei turizmo paslaugas teikiančių įmonių Nemuno pakrantėje nepridygo.

Tačiau tai – kita ir plati tema, o šįkart – apie pinigus. Investicijos į šį maršrutą siekė per 100 tūkst. eurų, todėl besipiktinantieji reguliaria bilieto kaina (kelionė asmeniui į vieną pusę kainuoja 49 eurus, vieta prie lango – 59 eurai) galėtų tiesiog pasiskaičiuoti, per kiek laiko, būdami verslininkų vietoje, tikėtųsi, kad atsipirks?

Iš visų pusių sklindantys raginimai atostogauti Lietuvoje pasibaigia šauktuku, o vartotojai, pabandę užsisakyti vietelę pajūryje ar prie ežero, nuplaukti su šeima į Nidą, deda daugtaškį.

Ir tai pagirtina, kad, sureagavę į kritiką dėl kainos šuolio, "Raketos" savininkai birželį paskelbė nuolaidų akciją: iki Joninių bilietus galima įsigyti už 29 eurus (tokia reguliarioji kaina buvo žadėta pernai). Tik naivus pasirodė laivo valdytojų prašymas "būti socialiai atsakingais tų, kurie gali sau leisti pirkti bilietą visa kaina, ir leisti didelėms šeimoms, senjorams, neįgaliesiems įsigyti bilietus pirmiesiems". Pigieji bilietai ištirpo per kelias pirmąsias valandas. Į pinigų kalbą išversta socialinė atsakomybė reiškia du dalykus: pirkėjas renkasi tai, kas jam palankiau, pardavėjas, jei nori paskatinti išvardytas grupes, taiko joms nuolaidas.

Iš visų pusių sklindantys raginimai atostogauti Lietuvoje pasibaigia šauktuku, o vartotojai, pabandę užsisakyti vietelę pajūryje ar prie ežero, nuplaukti su šeima į Nidą, deda daugtaškį. Čia turbūt irgi reikia socialinės atsakomybės suprasti verslininkus? Suprantame: vilkas geras, kai sotus. Karantino nugręžti verslininkai maža tegalvos apie mūsų pinigines. Tad jei taip labai norite su šeima pasiplaukioti gražuoliu Nemunu, palaukite, kol atgaivins iki 1960-ųjų tarp Kauno ir Jurbarko plaukiojusius anglimi kūrenamus, mentračiais varomus garlaivius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

apgailetini

apgailetini portretas
Kauno dienos rašeivos nei neturi nei supratimo, nei mąstymo, nei smegenų, bet imasi rašyti apie tai ko visiškai neišmano. Visų pirma Vilnius deda visas įmanomas pastangas, kad Kaunas neusidraugautų su upėmis ir susidūrusiam žmogui tai seniai akivaizdu. Kauno diena turėtų atstovauti Kauną, nes iš Kauno matinasi, bet durnių ir parsidavusių sorošininkų valdoma rašo nesąmones ir po ot verkia, kad nėra pinigų. Graudu

marina thebault kosel

marina thebault kosel portretas
RAKETA liūdesio žvėris? Nes nepelninga! Norint subalansuoti biudžetą, reikia prašyti savivaldybės finansinės paramos, siekiant vietinio turizmo

marina thebault kosel

marina thebault kosel portretas
Ženevos ežero perėjimas su CGN bilietu tarp Eviano ir Lozanos kainuoja 31 eurą už pusvalandį. „Niemen“ raketos valdymas kelia pelningumo problemą, kurią reikia išspręsti. Kokia kaina, palyginti su veiklos kaštais? Skaičiai turėtų būti suderinti. Tuomet padarykite perėją patrauklią ir turistui, ir lietuviams, norintiems atrasti savo šalį. Tai vėlgi kelia upės linijos eksploatavimo išlaidų problemą.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių