Kada išauš mecenatų era?

Kaip ir kasmet įpusėjus gruodžiui, paaiškėjo pavardės laimingųjų, apdovanotų nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Komentuodama laureatų sąrašą, premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė įvardijo tai, apie ką, kasmet išgirdęs apdovanotųjų pavardes, susimąsto kiekvienas kultūrai neabejingas pilietis: kodėl kūrėjas X premijos sulaukė tik šiemet, nors aukščiausiu lygiu kuria jau ne vieną dešimtmetį.

Talentingų žmonių šalyje esą daugiau nei galimybių juos įvertinti, todėl ilgainiui valstybė net tampa kai kurių etatinių kandidatų skolininke, pastebėjo V.Daujotytė.

Panašiai galima pakomentuoti ir kitą kultūrinį-piniginį sąrašą, paskelbtą – simboliška – tą pačią dieną. Kultūros taryba pranešė laiminguosius, kuriems skirtos individualios, edukacinės ar vardinės stipendijos. Sąrašas daugiau nei įspūdingas. Jame pateikti artimiausių mėnesių, metų metmenys, atskleidžiantys konkrečių kūrėjų, kultūros tyrinėtojų planus, praneša, ko kultūros lauke turime sulaukti. Arba nelaukti – skiltyje "stipendijos dydis" nulių čia gerokai daugiau nei kitokių smaitmenų. Be to, kad reiškia virtualias skyles konkrečių menininkų nevirtualiose kišenėse, nuliai duoda pagrindo suabejoti, ar šioje Kultūros tarybos programoje neparemtus projektus apskritai išvys kultūros vartotojo akys.

Valstybės paramą kultūrai skirstančios institucijos sulaukia išskirtinai daug kritikos, kuri labai dažnai yra ir nepelnyta. Juk jos ne generuoja pajamas, bet tik padalija tiek, kiek skiria valstybė. Kai kas ir dabar piktinasi, kodėl neparemtos paraiškos, regis, atitinkančios visus įmanomus kriterijus – ir menininkas puikiai žinomas (arba jaunas ir perspektyvus), ir tema aktuali (arba susijusi su valstybingumo 100-mečio minėjimu). Kai kas tikrai ne be pagrindo stebisi ir pačiomis paskirtomis sumomis. Pvz., ar kone didžiausia – 600 eurų per mėnesį – stipendija pripažintam literatui mainais už įsipareigojimą per metus parašyti romaną arba net romaną, knygą vaikams ir poezijos knygą – per 16 mėnesių, yra tikrai didelė parama.

Šiame pabambėjimų fone labai dera prisiminti anksčiau cituotą V.Daujotytės mintį apie norus ir skolas bei palinkėti naujiesiems valdantiesiems greičiau sudaryti sąlygas mecenatystei Lietuvoje skleistis. Juk talentingų menininkų valstybė turi daugiau nei pinigų jiems paremti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių