Ką Lietuvai žada koronaviruso sukelta audra pasaulio ekonomikoje?

2019 metus Lietuvos ekonomika užbaigė aukšta nata – metinis BVP pokytis paskutinį ketvirtį siekė 3,8 proc. ir pagal tokį augimo tempą aplenkėme ir Latviją, ir Lenkiją.

Tiesa, ir vėl likome estų užnugaryje. Praėjusiais metais Lietuvoje augo visi sektoriai, bet lūkesčius labiausiai viršijo apdirbamosios gamybos sektorius. Jau žinomi 2020 metų sausio ir vasario ekonominiai duomenys rodo, kad šalies ūkio kryptis ir greitis per pirmus du mėnesius pasikeitė nedaug. Tačiau tai jau yra praeitis. Koronaviruso kelionė po pasaulį sukūrė audrą, kurios padarinius Lietuvos verslas pradeda matyti tik dabar, o didžiausia banga tik dar formuojasi.

Mūsų sausį nustatyta 2,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė 2020 metais buvo atsargi ir suteikia galimybę sugerti galimą kelių dešimčių procentinių punktų koronaviruso neigiamą įtaką mūsų šalies ekonomikai. Tačiau kasdien auga tikimybė, kad lengvai Lietuvos ekonomika nebeišsisuks. Jeigu ilgiau, negu tikimės, didės užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius už Kinijos ribų ar juo labiau Lietuvoje įvyks viruso protrūkis, nuostoliai ekonomikai bus gerokai didesni, ir prognozę teks netrukus ir gerokai mažinti. Be to, OPEC narių ir Rusijos nesutarimas dėl tolesnio naftos gavybos lygio, dėl kurių nafta per dieną atpigo beveik trečdaliu, taip pat didina recesijos tikimybę pasaulyje.

Tarptautinės institucijos pradėjo karpyti mums svarbiausios euro zonos ūkio plėtros prognozes, bet jos nėra smarkiai bloginamos, kol nėra pirmųjų realių duomenų iš svarbiausių ekonomikos sektorių ir tenka remtis prielaidomis, kas būtų, jeigu būtų. Kovo 12 dieną vyks Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos posėdis, kurio sprendimai ir banko vadovės komentarai atskleis, kaip padėtį ir euro zonos ekonomikos perspektyvas vertina centrinių bankų komandos, kurios gali gauti daugiausiai naujausių duomenų.

Lietuvoje koronavirusas jau neša nuostolius kelionių organizatoriams, apgyvendinimo, maitinimo įstaigoms, transporto sektoriui. Kur kas rimtesnės problemos ekonomikai kils, jeigu pradės strigti užsakymai pramonei, bet apie tai bent garsiai kol kas niekas nešneka. Dar vasarį pramonės pasitikėjimo rodiklis buvo didžiausias nuo 2008 metų krizės (palyginti su ankstesnių metų vasario mėn. rodikliais), o tai žada, kad ir kovas pramoninkams bus neblogas. Visgi susijaukusios tiekimo grandinės pasaulyje didesnės žalos gamybininkams pridarys antrą ketvirtį. Daugiau problemų kils ne dėl tiekimo sutrikimų iš Kinijos, o dėl galinčių mažėti užsakymų iš Europos daugėjant tokių regionų, kaip Šiaurės Italija, kuriose paskelbiamas karantinas. Kinijos ekonomika jau dabar didina apsukas ir balandžio pabaigoje, jeigu neatsinaujins užsikrėtimų koronavirusu protrūkis, ūkis grįš prie ankstesnio ritmo.

Beje, nepaisant praėjusiais metais vyravusių pesimistinių pasaulio ekonomikos prognozių, apdirbamosios gamybos įmonės džiugino investicijų gausa. 2019 metais šio sektoriaus įmonės investavo net 20,5 proc. daugiau negu 2018 metais. Daugiausiai investavo baldų, variklinių transporto priemonių ir maisto produktų gamybos bendrovės. Šiemet tokio rezultato gamybininkams pakartoti nepavyks. Kita vertus, valstybės sektoriaus investicijos šiemet neturėtų mažėti. Prognozuojame, kad ir statybų sektoriaus apimtis šiemet dar didės.

Labai jautrus tiekimo grandinių problemoms yra mūsų transporto sektorius. Pastaraisiais metais Lietuvos vežėjai labai sparčiai augo Europoje nukonkuruodami Vakarų kolegas. Tačiau tikėtinas krovinių kiekio sumažėjimas Europos rinkoje kovo–balandžio mėnesiais konkurenciją padarys dar aštresnę, ir skaudės visiems, o ypač mažesnėms transporto bendrovėms. Nepamirškime ir artėjančio Mobilumo paketo neigiamų padarinių. „Sodros“ duomenimis, apdraustų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje jau mažėja nuo 2019 metų vidurio.

Vartotojų lūkesčiai vasarį dar buvo istoriškai geri, tačiau artimiausiais mėnesiais jie taps prastesni ir nebepavyks pakartoti mažmeninės prekybos augimo sausį rezultato, kai apyvarta lyginamosiomis kainomis padidėjo 5,5 procento. Įdomu ir tai, „Sodros“ sausio mėnesio duomenys rodo, kad atlyginimai pirmą metų mėnesio augo nė kiek ne lėčiau negu praėjusiais metais. Priminsime, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius praėjusiais metais Lietuvoje padidėjo 8,8 procento. Visgi dėl didesnių eksportuotojų laukiančių problemų prognozuojame, kad 2020 metais vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs lėčiau – 7,5 proc., o 2021 metais augimas sulėtės iki 5,8 procento.

Nekeičiame šių metų 2,4 proc. vidutinės metinės infliacijos prognozės. Kol kas koronavirusas daro neigiamą įtaka infliacijai. Kovą toliau mažėja žaliavinės naftos ir kartu degalų kaina, pinga kitos žaliavos ir energetiniai ištekliai biržose (elektra, gamtinės dujos). Kita vertus, dėl trūkinėjančios prekių tiekimo grandinės artimiausiais mėnesiais gali didėti importuojamų prekių kaina.

Tokiu sunkiai prognozuojamu metu ramina tai, kad Lietuvos ekonomikos, kredito rinkos ir gyventojų finansinė būklė yra gerokai geresnė negu prieš 2008 metų ekonomikos nuosmukį. Jeigu ši audra pasaulio ekonomikoje išties bus trumpa, didelių ekonominių nuostolių Lietuvai dar įmanoma išvengti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neskaitykite šito idioto pliurpalų

Neskaitykite šito idioto pliurpalų portretas
Šitas jaunas lopas konkrečiai nusišneka,- jam matote pigi nafta gali pakenkti pasaulio ekonomikai,- tokios kvailystės seniai negirdėjau.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių