Jis grįžo Tokijo ekspresu

Midvėjaus mūšis, vykęs 1942-ųjų birželio 4–7 d., žymi esminį lūžį Antrajame pasauliniame kare. Po šios pergalės sąjungininkai pasijuto tvirčiau, tačiau tikroji jų kova dar tik prasidėjo. Priekyje laukė ilgas ir sekinantis, beveik trejus metus truksiantis darbas, norint įveikti nuožmų priešą.

Kova su Japonijos imperija vyko dviem kryptimis, kuriomis karius vedė generolas Douglasas MacArthuras (1880–1964) bei admirolas Chesteris Williamas Nimitzas (1885–1966). Jų planas itin paprastas – atkovoti vieną japonų užimtą salą po kitos (galutinė stotelė – Tokijas).

1942 m. rugpjūčio 7 d. amerikiečiai surengė pirmąjį didelį išsilaipinimą Gvadalkanalio saloje (Saliamono salynas). Ši sala buvo pasirinkta dėl žvalgybos pateiktos informacijos apie čia japonų nutiestą lėktuvų pakilimo taką.

Rugpjūčio 7 d. Gvadalkanalyje išsilaipinę JAV jūrų pėstininkai nesulaukė stipresnio pasipriešinimo, tačiau jau kitą dieną prasidėjo iki pat 1943 m. vasario 9 d. trukusi mūšių sausumoje bei vandenyse serija.

Ši sala tapo bokso ringu, kuriame susigrūmė geriausi iš geriausių. Viename kampe – amerikiečių jūrų pėstininkai – jauni, tačiau itin gerai ištreniruoti ir apmokyti. Kitame – jų bendraamžiai iš Japonijos, užgrūdinti kovų, į priekį vedami samurajų kodekso "Bušido". Pastarasis skiepijo ne tik taurias riteriškas savybes (pvz., sąžiningumą), bet ir absoliučią panieką mirčiai. Kodeksas skatino žiauriai žudyti priešą bei ugdė mintį, jog nėra didesnės gėdos už kapituliaciją.

Žaliuoju pragaru vadinamos džiunglės šioje kovoje atliko arbitro vaidmenį. Jose nė viena kovojanti pusė neturėjo pranašumo. Tiek amerikiečiams, tiek japonams buvo lemta patirti karščio, drėgmės, įvairiausių gyvių bei parazitų draugiją. Tiek vieni, tiek kiti "džiaugėsi" maliarijos teikiamais malonumais.

Atkovotą lėktuvų taką, amerikiečiai pavadino Hendersono lauku, Midvėjuje žuvusio piloto Loftono Russello Hendersono (1903–1942) garbei. Tuo pat metu Hendersono lauką reguliariai apšaudantys japonų laivai praminti "Tokijo ekspresu".

Kol Ramiajame vandenyne vyko kovos, japonai rezgė gudrų planą, jų nuomone, pakenksiantį JAV. 1942 m. rugsėjo 9 d. lakūnas Nobuo Fujita (1911–1997) lėktuvu pakilo nuo specialaus povandeninio laivo "I-25".

Jis turėjo numesti kelias padegamąsias bombas ant Oregono ir Kalifornijos pasienius jungiančių miškų. Tikėtasi, kad kilęs gaisras išplis po visą Vakarų pakrantę. Taikinį pasiekė tik vienas užtaisas, o ir to sukeltas gaisras toks menkas, kad ugniagesiai jį kaipmat eliminavo. N.Fujita – pirmasis ir vienintelis asmuo, bombardavęs Šiaurės Amerikos žemyną.

1943 m. vyko kovos ne tik dėl Saliamono salų, bet dėl Birmos, Naujosios Gvinėjos, Aleuto bei Gilberto salynų. Jų metu sąjungininkai lėtai, bet užtikrintai skverbėsi į priekį. 1944 m. atėjo Marianų ir Maršalo salynų eilė. Tų metų birželio 19 d. įvyko didelis jūrų mūšis, pridaręs itin didelių nuostolių japonų aviacijai. Jis pramintas "Marianų karvelių šaudykla".

Po keturių mėnesių, spalio 20 d., įvyko tai, ko buvo laukiama daugiau nei trejus metus. Apsuptas fotoobjektyvų ir kamerų, išdidžiai pabalnojęs nosį akiniais nuo saulės, kartu su bendražygiais Filipinuose išsilaipino generolas D.MacArthuras. Jis pasakė: "Filipinų žmonės, aš grįžau."

Karo belaisviams kuždantis iš susijaudinimo, o vietiniams skambinant bažnyčių varpais, ši žinia netruko pasklisti po visą šalį. Prieš trejus metus šitas karvedys buvo priverstas gėdingai trauktis į Australiją. Daugelis jo karių buvo įkalinti belaisvių stovyklose, tad D.MacArthuras šiems žmonėms siekė atiduoti skolą bei nuplauti suterštą garbę.

Vis dėlto sentimentai – ne vienintelis JAV pajėgų stimulas. Šios salos buvo svarbus komunikacijos mazgas, leidęs japonams kontroliuoti visą Ramiojo vandenyno regioną. Mūšiai dėl Filipinų laisvės vyko iki pat karo pabaigos. Būtent čia 1944 m. spalio 25 d. japonai pademonstravo savo naują ginklą – kamikadzes (savižudžius lakūnus).

Kol D.MacArthuro vedamos pajėgos kovojo Filipinų miestuose, šeštasis reindžerių batalionas, vadovaujamas Henry Andrewso Muccio, (1909–1997) kartu su Alamo skautais bei filipiniečių partizanais žygiavo į krašto gilumą. Jų užduotis – užimti Kabanatuano karo belaisvių stovyklą ir išvaduoti ten laikomus kalinius. Šia operacija buvo siekiama pademonstruoti karo belaisviams ir jų artimiesiems, kad JAV valdžia jų nepamiršo.

1944 m. pabaigoje prasidėjo reguliarūs Japonijos miestų bombardavimai. Tarp mėtomų užtaisų buvo ir 1942 m. išrasta naujovė – napalmas. 1945 m. vasario 19 d. jūrų pėstininkai išsilaipino Ivo Džimos saloje.

Teigiama, kad japonams vadovaujantis generolas, intelektualas, poetas ir diplomatas Tadamichi Kuribayashi (1891–1945) nematė karo su JAV prasmės, o vadovavimą salos gynybai priėmė kaip mirties nuosprendį. Savo žmonai rašytame laiške jis liepė jai nebelaukti jo sugrįžtančio. Nepaisant asmeninių pažiūrų, T.Kuribayashi buvo pasiryžęs atlikti savo pareigą. Jis sukūrė sudėtingą požeminę tunelių bei bunkerių sistemą, kuri pavertė vulkaninės kilmės salą tikra tvirtove. Operacija, kuri turėjo trukti kelias dienas, užtruko visą mėnesį. Kovos veiksmams pasibaigus, ant Suribačio kalno fotografas Josephas Johnas Rosenthalis (1911–2006) užfiksavo šešis jūrų pėstininkus, keliančius JAV vėliavą. Ši nuotrauka pelnė Pulitzerio premiją.

Ivo Džimos sala leido JAV lėktuvams lengviau pasiekti didžiąsias Japonijos žemes, tačiau invazijos tramplino vaidmeniui ji netiko. Amerikiečių vadai pasirinko Okinavos salą esančią Riūkiū salyne. 1945 m. balandžio 1 d. prasidėjo paskutinė didelė Antrojo pasaulinio karo kova. Japonų vado Mitsuru Ushijima (1887–1945) užduotis nebuvo apginti Okinavą. Jis siekė kuo labiau demoralizuoti amerikiečius, pridarant jiems kuo daugiau žalos. M.Ushijimai beveik pasisekė įgyvendinti šį tikslą.

Iki pat birželio 22 d. Okinavoje vyko vienos kraupiausių ir nuožmiausių skerdynių, kurioms pasibaigus amerikiečiai suprato – invazija į Japoniją gali būti itin brangi. Būtinas radikalus sprendimas, norint užbaigti konfliktą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
Kaip visada pamacius L.Dykovo straipsni ;zinau ,kad bus idomu ! Ir dziaugiuosi jauno zmogaus kruopstuteliu darbu ,kuris suteikia dziaugsmo ,tiems ,kas megsta istorija.ACIU.---na o tam ,kuris raso .jog rusai savus ----kaip patranku mesa,,,,,Ne.rusai myli savo zmones ...beeet tai buvo-----karas ir ju "karvedys -generalisimus" -buvo gruzijos isgama-issigimelis;;;jam rusu --"patranku mesos"[atleisk man Viespatie] ne buvo gaila ...tai tiek .O straipsnis ----aukstumoje ,aciu jaunas ZMOGAU.

bet idomu

bet idomu portretas
".. Kaip ruskis kariavo pries nacius,pasako auku skaicius.." O KAIP ten "kariavo" lietuviai..pries nacius? Kiek ten buvo- tu "misko broliuku" kurie "kovoija" .pries nacius? Kokie ten buvo -"..auku skaicius"?? Alia. kaip ir visada..-".auku skaicius" buvo -tik .."du nuliai"(00)!!!O, kodel taip buvo?? Gal, del to kad lietuviai visada buvo ..bailiai(!!) Ir.. pries vokiecius ir.. pries ruskiu ..tais laikais?

Ko cia gincytis

Ko cia gincytis portretas
Kaip ruskis kariavo pries nacius,pasako auku skaicius-vokieciu kariu zuvo visuose frontuose virs 3mln.,ruskiu-nemaziau 10 mln.kariu, jeigu ne antra tiek,nes jie patys kaip imanydami skaicius slepia.Amerikonai prarado virs 400 tukstanciu kariu,pagulde virs 2mln.japu kariu.Tai aiskiai pasako,kad ruskis-patranku mesa,o ne kariautojas.Todel ir po siai dienai ruskis vis dar kariauja propagandos fronte,nes net Stalinas jokiu,, dien pobiedy,,nesvente,nes suprato,kad WW2 baigwsi ne jo naudai.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

Daugiau straipsnių