JAV tėvas – rasistas?

Už lango slinko nykios 2020-ųjų mūsų Viešpaties metų dienos, ir staiga pasigirdo keistas triukšmas: "Kapt, kapt, kapt", – per pasaulio tyrus nuaidėjo į lietų panašus garsas.

"Kas čia verkia? Gal Rusijos prezidentas rauda dėl nenusisekusio Pergalės dienos parado?" – ėmė klausinėti smalsuoliai.

"Ne. Tai progresyvus jaunuolis aptemptomis kelnėmis negali sulaikyti ašarų, mat jis ką tik išgirdo gandais grįstą pasakojimą apie trečiojo JAV prezidento Thomo Jeffersono (1743–1826) ir jo mulatės vergės (1773–1835) lytinius santykius", – paaiškino kažkas.

"Ar tai reiškia, kad jis buvo vergvaldys ir rasistas?" – paklausė progresyvusis jaunuolis netoliese stovėjusio kairiojo intelektualo, menančio XX a. septintąjį dešimtmetį.

"Visi JAV tėvai įkūrėjai buvo vergvaldžiai ir rasistai. Tik vienas viešpats Karlas Marxas (1818–1883) buvo doras, kilnus ir tyras, lyg naujagimio užpakaliukas", – šaltu balsu atsakė intelektualas.

"Be to, T. Jeffersonas organizavo indėnų iškeldinimą iš jų gimtųjų žemių", – pridūrė netoliese savo lytinius organus praeiviams demonstravęs šimtasiūlę vilkintis balalaikininkas.

"Ne!" – pratrūko progresyvusis jaunuolis ir it išdegusiomis akimis nubėgo į artimiausią politinio korektiškumo kampelį, kuriame jau ne vienerius metus jauni žmonės galėdavo slėptis nuo rūsčios realybės. Čia jie galėjo iki soties išsiverkti, palinguoti pirmyn ir atgal, padėlioti "Lego" konstruktorių ar apmąstyti neseniai išgirstas, sukrečiančias teorijas bei faktus.

"Ar tai reiškia, kad JAV nė kuo ne geresnės už nacių Vokietiją?" – savęs klausė progresyvusis jaunuolis, darydamas dvasingo veido asmenukę ir mintyse apgalvodamas visą nuo mažumės tyrinėtą gimtinės istoriją.

Po pirmųjų sėkmingų ispanų ir britų gyvenviečių įkūrimo Šiaurės Amerikos žemyno kolonizacija vis labiau ėmė įgauti pagreitį.

Bėgant metams, suleisti savo šaknis Naujajame Pasaulyje bandė ne tik minėtų dviejų tautų atstovai, bet ir prancūzai, olandai bei švedai.

Ypač noriai per Atlantą kėlėsi įvairių šakų protestantai, Europoje susidūrę su religiniu priešiškumu.

O nuo ispanų pabėgę žirgai paplito po visą žemyną ir praturtino senbuvių indėnų gyvenimo būdą.

Siekdami įsisavinti kuo daugiau žemių, kolonistai kariavo ne tik su indėnais, bet ir vieni su kitais, tačiau tiek naujakurių tarpusavio santykiai, tiek jų kontaktai su vietiniais nebuvo grįsti vien smurtu. Buvo noriai prekiaujama, keičiamasi žiniomis ir produkcija bei ligomis, bandyta puoselėti net religinę toleranciją.

Gyvenvietės augo ir plėtėsi, o žmonės vis dažniau rasdavo įdomesnių būdų save realizuoti.

Naujakuriai ne tik sparčiai turtėjo, bet ir vis labiau jautė išdidžią autonomijos dvasią, mat tiek feodalizmu grįsti Europos socialiniai santykiai, tiek rūsčios bendruomenės ir religinių instancijų spaudimas, tiek pretenzingi monarchai (formalūs kolonijų šeimininkai) buvo palikti už plataus neaprėpiamo vandenyno.

1754 m. tarp prancūzų ir britų kolonistų prasidėjo karas, trukęs iki pat 1763-iųjų. Įvairios indėnų gentys šiame europidų konflikte palaikė skirtingas baltaveidžių puses, be to, čia spėjo padalyvauti būsimasis JAV prezidentas George‘as Washingtonas (1732–1799).

1759 m. rugsėjo 13-oji žymi lemiamą šio karo lūžį, mat britų pajėgos sėkmingai perėmė prancūzų apgyvendinto krašto (Kvebeko) kontrolę.

Abiejų priešininkų pajėgos tą dieną buvo labai panašios (4 400 ir 3 400 žmonių), be to, tiek vieniems, tiek kitiems vadovavo du jauni, bet itin gabūs ir nemažai patyrę karo vadai, kurie abu kautynių metu patyrė mirtinus sužeidimus ir iškeliavo pas protėvius.

Vėliau Jamesas Wolfe‘as (1727–1759) buvo paskelbtas kone britų karybos šventuoju (sako, į jo dvasią kreiptasi paramos prieš Trafalgaro jūrų mūšį 1805 m. spalio 21 d.), o prancūzą Louisą-Josephą (1712–1759) įamžino Jamesas Fenimore‘as Cooperis (1789–1851) savo žymiajame romane "Paskutinis mohikanas" ("The Last of the Mohicans", 1826).

1763 m. vasario 10 d. karas buvo užbaigtas Paryžiaus sutartimi, įtvirtinusia britų pranašumą prieš prancūzus Naujajame Pasaulyje. Nors 1754–1763 m. karas Didžiajai Britanijai atnešė nemažai naudos, jis taip pat kainavo ir nemenkus pinigus, tad siekiant padengti išlaidas Šiaurės Amerikoje įkurtos kolonijos buvo apkrautos įvairiausiais ekscentriškais mokesčiais (antai apmokestinta buvo net arbata).

Pajamų praradimas ne vienam kolonijų gyventojui buvo itin skaudus, tačiau labiau už pinigų stygių juos piktino faktas, kad kažkur esantis monarchas gali su jais – savarankiškais ir nepriklausomais individais – taip despotiškai elgtis ir net neleisti jiems turėti savo atstovų Didžiosios Britanijos parlamente.

1770 m. kovo 5 d. Bostono mieste (Masačusetso valstija) įvyko incidentas, dar labiau pakurstęs maištingas kolonijų nuotaikas. Teigiama, kad agresyvių kolonistų minia tą dieną ėmė kabinėtis prie gatvėje stovėjusio britų kareivio.

Netrukus atbėgus kitiems britams, pikti įžeidinėjimai peraugo į rimtą susistumdymą ir vienas karių iššovė, o tada šūvius paleido ir kiti. Žuvo penki žmonės, dar šeši – sužeisti.

Incidentas buvo gana kuklus ir kolonijų valdžia jį galėjo lengvai užglaistyti, tačiau maištingomis nuotaikomis pasižymėjusi kolonistų spauda šį įvykį pakrikštijo Bostono skerdynių (Boston Massacre) vardu.

1773 m. gruodžio 16 d. tame pačiame Bostone indėnais persirengę baltieji aktyvistai įsibrovė į arbatą gabenusius laivus ir išbėrė jų turinį į vandenį. Panašios protesto prieš mokesčius akcijos vyko visus 1774 m.

Vis dažniau kalbėta apie atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos, pradėti kaupti ginklai, imta organizuoti įvairius profesionalaus ir mėgėjiško pobūdžio būrius.

1775 m. balandžio 19 d. Leksingtone (Masačusetsas) įvyko pirmas rimtas susidūrimas tarp kolonistų ir britų armijos, o 1776 m. liepos 4-ąją trylikos kolonijų atstovai paskelbė savąją Nepriklausomybės deklaraciją.

Didžiąją dalį jos teksto sukūrė T. Jeffersonas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aras Valiulis

Aras Valiulis portretas
Taip,ne a.a.K.Navakas...Paskaičiau ir pamiršau,nes neįdomu,neužkabina

to U-2

to U-2 portretas
Tamstą matyt supakavo Baltarusijoje kartu su kitais Wagnoriaus įmonės darbuotojais, kad toks piktas

U-2

U-2 portretas
"Kas čia verkia? Gal Rusijos prezidentas rauda dėl nenusisekusio Pergalės dienos parado?" – ėmė klausinėti smalsuoliai." 99,9% kad cia verkia mazojo propagandono Lionios tevas po ka tik perskaityto teksto. Jeigu, savo laiku jis butu baiges y paklode, sendien jam nereiketu aptureti tokios gedos...
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kodėl nesiseka?
    Kodėl nesiseka?

    Akcizo iš alkoholio į šalies biudžetą per šių metų mėnesius pritekėjo 7,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. Už spiritinius gėrimus pagausėjimas siekia net 8,4 proc. ...

  • Ne piniguose laimė
    Ne piniguose laimė

    Šį legendinį posakį dar kartą patvirtino WEF (Pasaulinio Ekonomikos forumo) atliktas tyrimas. Tyrėjai įvertino 38 labiausiai išsivysčiusių šalių vaikų gerovės rodiklius. ...

    6
  • Kam trykšta skambantys fontanai?
    Kam trykšta skambantys fontanai?

    Nors premjeras praėjusią savaitę iš tribūnos aptakiai pakalbėjo apie šūdmalą, vis dėlto esminis klausimas, kodėl reikėjo pradanginti tuos 4,5 milijono, perkant greituosius koronaviruso testus, liko neatsakytas. Būtų saldžiai smalsu s...

    5
  • Kada šis karas baigsis?
    Kada šis karas baigsis?

    Kaip sunku prasibrauti į gydymo įstaigas. Dabar, COVID-19 pandemijos akivaizdoje, dėl to nuolat sulaukiame skaitytojų skambučių ir laiškų. Tačiau šįkart man teko tai patirti savo kailiu. ...

    26
  • Vers iš sosto?
    Vers iš sosto?

    Šiandien prasideda 28-asis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas. Pirmieji į aikštelę šįvakar Klaipėdoje įžengs "Neptūno" ir Alytaus "Dzūkijos" krepšininkai. Savaitgalį jų pėdomis paseks likusi...

    2
  • Penkios pirmosios finansinio raštingumo pamokos
    Penkios pirmosios finansinio raštingumo pamokos

    Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingu...

    2
  • Dirbtinis intelektas – žmogaus proto ateitis ar pabaiga?
    Dirbtinis intelektas – žmogaus proto ateitis ar pabaiga?

    "Žmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai", – yra sakęs XVIII a. filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas Imanuelis Kantas. ...

  • Pamišusio Žirgo spektaklis
    Pamišusio Žirgo spektaklis

    Vargu ar atsirastų šiame pasaulyje nors vienas pavyzdingas amerikietis, niekada gyvenime negirdėjęs pasakojimų apie šaunųjį Septintojo kavalerijos pulko vadą George‘ą Armstrongą Custerį (1839–1876) ir jo šlovingą pra...

    4
  • Rožinis politiko sapnas
    Rožinis politiko sapnas

    Ko tik nepadarysi, kad patenkintum savo ego? Net valstybės ateities negaila paaukoti dėl dar vieno sugrįžimo į valdžią. Ir tada galėsi vėl aukštai iškėlęs smakrą ir atgal atmetęs plikę oriai ignoruoti savo valdomus "cholopus&qu...

    11
  • Išvaryti iš rojaus
    Išvaryti iš rojaus

    Kartkartėmis, tai giminių susiėmime, tai kandidatų į Seimą debatuose, tiesiogiai ar pasitelkus metaforas, užverda diskusija apie tai, kiek demokratijos reikia verslui ir ar ji jam apskritai būtina. Kartais ši tema, kiek transformuota, perkeliama...

    3
Daugiau straipsnių