J. Mekas: universalioji vieta

Poetas ir filmininkas Jonas Mekas, gyvendamas Niujorke, skirtingai nei dauguma egzilų, išsaugojo pamatines, vaikystės patirtis, kurias vadino savo pagrindais. Jais remdamasis J.Mekas nuo pat Antrojo pasaulinio karo ir ankstyvojo pokario interpretavo tai, kas pakliuvo į jo mąstymo ir matymo akiratį, ir išreiškė tai meno kūriniais, artimais XX a. pradžioje Europoje vyravusiai "gyvenimo filosofijai", todėl autoriaus kūryba autobiografinė, dienoraštinė, atvira pasauliui, tarpininkaujanti tarp megapolio Niujorko ir gimtųjų Semeniškių.

Rumunų mąstytojas Mircea Eliade knygoje "Amžinojo sugrįžimo mitas: archetipas ir kartotė" teigia, kad visi reiškiniai pasaulyje yra cikliniai ir sugrįžtantys. J.Mekas savo kūriniais ir biografija tvirtino priešingą teiginį: sugrįžti į Semeniškius (tokius, kokie jie buvo jaunystėje) neįmanoma, dukart į tą pačią upę neįbrisi. Pasak J.Meko, Odisėjas niekada negrįžo namo. Kita vertus, J.Mekas mėgo oksimoronus: sugrįžti fiziškai iš pagrindų neįmanoma, sugrįžti kuriant – visada galima ir net neišvengiama. Iš šios prielaidos kilo daugelis J.Meko poezijos ir kino kūrinių.

Labiausiai šiai temai artimas yra poezijos rinkinys "Semeniškių idilės" ir filmas "Reminiscencijos iš kelionės į Lietuvą" (1972 m.). Būtent nuo "Semeniškių idilių" prasidėjo gal šiek tiek nostalgiška, gal truputį sentimentali, bet mintimis brėžiama buvimo brangiausioje vietoje – Tėvynėje – trajektorija.

Darkart aktualizuojant M.Eliade, Tėvynė – archetipas, nuo kurio niekur nepasislėpsi, jis visada šauks savęsp. Minėtame poezijos rinkinyje, artimame daiktiškiesiems eilėraščiams, lyrinis subjektas grįžta į paliktus gimtuosius Semeniškius.

Sugrįžti į Lietuvą J.Mekas negalėjo ir niekada turbūt negalės ne tik todėl, kad ji nuolat keičiasi, bet ir todėl, kad jos J.Mekas iš tiesų niekada nebuvo palikęs.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje sukurtame filme – vėl prisiminimai, tik šįkart jau fiziniai, todėl skausmingesni, tragiškesni ir gražūs, kupini sugrįžusiojo nuostabos. Kino kūrinyje užfiksuoti kadrai, nufilmuoti poeto pirmojo apsilankymo okupuotoje Lietuvoje metu. Milanas Kundera yra parašęs žymiąją frazę "Vienas kartas nieko nereiškia". J.Meko poeziją, kiną ir trumpus fizinius bei nuolatinį kūrybinį sugrįžimą jungia kartotės aspektas – vienąkart lankyta vieta būtų seniai pamiršta, o daug kartų lankytoji – jau turi reikšmę, pretenduoja į amžinybės statusą. Daugelio J.Meko kūrinių pasakojimai konstruoti pagal kelionės motyvą: J.Mekas nuolat grįždavo, chronologiškai kintant laikui ir erdvei J.Mekas fiksavo tai, ką matė pakeliui. Filmo montažas ir poezijos užrašymas yra dar vienas sugrįžimo lygmuo – suformuojamas pasakojimas iš, regis, padrikų vaizdų. Poetas ir filmų kūrėjas nesiekė sukurti dirbtinės tvarkos, nes gyvenimas yra netvarkingas, pilnas netikėtumų, todėl jam neprimetamas naratyvumas. "Reminiscencijos iš kelionės į Lietuvą" yra visiškai neideologinis kūrinys, nes jame nesiekiama perteikti iš anksto suformuluotų idėjų ar sovietinės Lietuvos vertinimo. J.Mekui svetimos idėjos, o artimos – reakcijos į gyvą aplinką. Tai J.Meko "antiintelektualinių" pažiūrų sąlyga. Sugrįžti į Lietuvą J.Mekas negalėjo ir niekada turbūt negalės ne tik todėl, kad ji nuolat keičiasi, bet ir todėl, kad jos J.Mekas iš tiesų niekada nebuvo palikęs. "Semeniškių idilių" lyrinis subjektas prabyla taip, lyg niekad nebūtų išvykęs iš Lietuvos. Poetas nebuvo nei trečiasis brolis, nei biblinis "sūnus paklydėlis" – jis neišėjo į pasaulį. Kitaip sakant, Semeniškius jis suvokė kaip visą pasaulį, net jei fiziškai teko būti kitur.

Prie buvusių J.Meko namų Brukline, Niujorke auga alyvos, poetas kasdien jas matė. Pasaulio medis pačiame centre. Semeniškiai Niujorke. Toks gyvenimas sakė, kad už vietą, kurią (ne)palikai, esi nuolat atsakingas. Ir ne tik už save joje, bet ir už artimą. Taip Niujorke gausėjo Semeniškių. Pirmaisiais gyvenimo metais patirti įvykiai, artimieji ir aplinka – tai namų, Tėvynės archetipas, kuris visoje J.Meko kūryboje yra turbūt pats universaliausias. J.Mekui nė motais sovietinė kolektyvizacija, nušlavusi Semeniškius nuo žemės paviršiaus. Japonų turistai iki šiol buvusių Semeniškių vietoje ieško J.Meko namo. Jo neradę, išskečia rankas ir medituoja. Sako, kad jaučia J.Meko energiją. Gimtasis vienkiemis poetui jau niekada nebus praeitis, nes jis buvo nuolatinė dabartis. Be šios dabarties nutrūktų ateitis, kuri tęsiasi į begalinį tolį. Bet J.Mekas apie tai negalvojo. Teigė, kad išvis vengia galvoti. Šiais savo tapatybės ir šaknų užmaršties laikais J.Mekas, būdamas tikras egzilas, neišsižadėjęs praeities, įgavo teisę į moralinį ir psichinį vientisumą – tapo žmogumi, galinčiu pasakoti vientisą savo istoriją, jos dirbtinai neracionalizuodamas. J.Mekui svarbiau ne mintis, o empatija, emocijos. Avangardistas ir vėl suteikė progą dar vienam oksimoronui – jo avangardas buvo grįžimas į pradžių pradžią, kurioje išvis nėra laiko, todėl ji nėra praeitis. Modernusis žmogus šią archajinę būseną yra pamiršęs ir nuslopinęs, todėl yra draskomas vidinių prieštaravimų.

Viename interviu J.Mekas sako: "Mokslininkams kartais tikrai pasidaro sunku ir nuobodu. Tada pagalbon eina poezija ir muzika." Nes poezija ir muzika išreiškia tą tikrąjį ir giluminį žinojimą, kuriuo žmogaus protas tiesiog nesinaudoja. Žinojimas, reiškiamas muzika ir poezija, nesiekia valdyti, kurti schemų. Kiekvienas miestas, kuriame apsilankė J.Mekas, lyg Ernesto Hemingway romane "Šventė, kuri visada su tavimi", jam jau buvo šventė, kuri niekada nesibaigs, nes iš jo ir nebuvo išeita. Universalieji Semeniškiai įtraukė visą pasaulį ir dabar jau patį Joną Meką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Reformatui

Reformatui portretas
Semeniškių kapinėse vienoj pusėj palaidoti evangelikai reformatai, kitoj- katalikai. Kaip ir Melaišių kapinėse.Dvi krikščionių konfesijos sugyveno darniai.

ūla

ūla portretas
Menas yra tai, kas atlaiko šimtmečius, deja dauguma dabartinio meno yra parodija arba išsišokimas, bet tai nelaikytina menu

graudu

graudu portretas
Tas mekas tai kaip suridijusio vamzdzio menas Vilniuje. Lochams smegenis pudrinti ir babkes daryti. Kažkodėl nei vienas liaupsintojas negali išvardinti bent dešimties "genialaus menininko" filmų :) Ir tai suprantama, nes ne apie tai kalba. Kažkodėl tai Luvre suridijūsų vamzdžių neeksponuoja. Gal nesupranta meno? Taigi mekenimas kaip ir mekenimas ožio, kuris beje mekui mekeno yra durnelių mulkinimas. Kaip ir stonio "filmai" kaip ir visos auksinės gervės etc. Ir landsbergisto zemkausko tariamas intelektas
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    2
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
Daugiau straipsnių