Įspūdingo dydžio įmonių įsigijimai – signalas turto valdytojams

Pasaulio ekonomika palaipsniui atsigauna. Tai rodo ne tik centrinių bankų užuominos ir analitikų prognozės, bet ir tarptautinių įmonių-milžinių vykdomi įsigijimo sandoriai. Apie trečią pagal dydį pasaulio finansų istorijoje sandorį rugsėjį paskelbė telekomunikacijų sektoriaus įmonės „Vodafone“ ir „Verizon“. Tuoj po jų verslo pasaulį sujudino „Microsoft“ naujiena apie perkamą „Nokia“. Praėjusią savaitę pasirodė informacija, kad „BlackBerry“ ketina perpirkti Kanados investicinių kompanijų konsorciumas. Kokią žinią tai siunčia rinkoms, investuotojams ir turto valdytojams?

„Verizon“ akcijų pardavimas patvirtina telekomunikacijų sektoriaus rinkos persiskirstymą. Iš milžiniškos, tačiau ypač konkurencingos JAV rinkos traukiasi Europos telekomunikacijų bendrovės – pardavusi valdytus 45 proc. „Verizon Wireless“ akcijų britų „Vodafone“ stiprins savo pozicijas Europoje. Kitas skambus sandoris telekomunikacijų sektoriuje – trečią pagal dydį JAV telekomunikacijų ir bevielio ryšio paslaugas teikiančią „Sprint Nextel Corp.“ bendrovę už 21,6 mlrd. JAV dolerių nupirko Japonijos „SoftBank“ korporacija.

Greitai besikeičiančios technologijos bei nauji vartojimo įpročiai nulėmė ne vienos anksčiau garsios ir pelningą veiklą vysčiusios bendrovės nuosmukį. Neigiamus padarinius pajuto ir „Microsoft“, kuri per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo sėkmingai įsilieti tik į kompiuterinių žaidimų rinką. Tuo tarpu ypač svarbi mobiliųjų prietaisų rinka buvo primiršta, pavėluotai išleidus lūkesčių nepateisinusį planšetinį kompiuterį. Sutvirtinti susvyravusias pozicijas „Microsoft“ turėtų padėti įsigytas išmaniųjų ir mobiliųjų telefonų gamintojas „Nokia“.

Greitai važiuojantis technologijų traukinys į rinkos pakraščius nustūmė ne tik Suomijos pasididžiavimą „Nokia“, bet ir išmaniųjų telefonų pradininkę „BlackBerry“. Nespėjusios kartu su progresyvių išmaniųjų telefonų lyderiais, bendrovės taip ir nesugebėjo atsigauti. Per pastaruosius penkerius metus abiejų įmonių akcijų vertė nukrito apie 90 procentų. „Nokia“ ir „Microsoft“ sandorio vertė – 7,2 mlrd. JAV dolerių, „BlackBerry“ ketinama parduoti už 4,7 mlrd. JAV dolerių.

Po rugsėjo mėnesį paskelbtų sandorių, tikėtina, seks dar daugiau naujienų apie bendrovių įsigijimus ar susiliejimus. Skubėti priimti plėtros sprendimus įmones verčia vis garsiau pasigirstančios kalbos dėl ekonomikos skatinimo programų apimčių mažinimo.

Toks sprendimas gali paskatinti palūkanų normų augimą. Tokiu atveju taip pigiai skolintis kaip iki šiol įmonės nebegalės. Atsigaunanti pasaulio ekonomika, didėjantys verslo ir gyventojų pasitikėjimo rodikliai bei mažėjantis nedarbo lygis, tik padidina tokio scenarijaus tikimybę. Dėl to bendrovės, kurios ketina skolintis, yra priverstos skubinti investavimo sprendimus.

Tą rodo ir į žiniasklaidą nutekėjusi konfidenciali „Vodafone“ ir „Verizon“ derybų informacija. Likus dviems savaitėms iki sandorio paskelbimo, už „Vodafone“ valdomas akcijas „Verizon“ siūlė 100 mlrd. JAV dolerių kainą. Pasiūlymas atmestas. Įvertinusi, kad įgyvendinant sandorį reikės skolintis obligacijų rinkoje, „Verizon“ vadovybė gerokai kilstelėjo siūlomą kainą. 130 mlrd. JAV dolerių – tokia galutinė sandorio, trečio pagal dydį pasaulio istorijoje, vertė. 

Obligacijų rinkoje „Verizon“ galiausiai pasiskolino apie 49 mlrd. JAV dolerių už vidutinę 5 proc. palūkanų normą, t. y. 2,26 proc. daugiau nei vidutinis penkerių, dešimties ir trisdešimties metų trukmės JAV vyriausybinių obligacijų metinis pajamingumas. Analitikai šią bendrovės obligacijų emisiją įvertino palankiai.

Palūkanų norma – ne vienintelis veiksnys, kuris skatina neatidėlioti sprendimų dėl bendrovių įsigijimo. Stiprėjanti ekonomika augina gyventojų ir verslo vartojimą, ir tai kelia investuotojų lūkesčius dėl didesnio bendrovių pelningumo, o tokia aplinka dažniausiai paskatina ir akcijų brangimą. Kylant akcijų kainai, įmonės, siekiančios įsigyti kitas bendroves, bus priverstos mokėti kur kas daugiau.

Didelės apimties bendrovių įsigijimo ir susijungimo sandorių įgyvendinimas – palankus ženklas, kurio laukia kapitalo rinkų dalyviai. Didžiosios bendrovės, kurių sandorius analizuoja ir vykdo stipriausi pasaulio bankai, yra gerai išnagrinėjusios tiek makroekonomikos, tiek mikroekonomikos veiksnius. Tad sudaromi sandoriai suteikia daugiau tikėjimo pasaulio ekonomikos atsigavimu bei investuotojų optimizmu akcijų rinkoje.

Bendrovių susijungimų ar įsigijimų sandoriai yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie lemia kapitalo rinkų svyravimus. Tačiau tam tikros įmonių naudojamos prielaidos įsigyjant kitas bendroves tinka ir kiekvienam investuotojui. 

Pastaruoju metu gerėjanti ekonomikos statistika, mažos palūkanų normos, atsigaunantis bendrovių pelningumas bei sandorių skaičius yra vieni iš svarbesnių veiksnių, kurie leidžia tikėtis optimizmo akcijų rinkoje. Tačiau tai nereiškia, kad akcijų rinkoje yra sumažėjusi investavimo rizika. Didelius kapitalo rinkų svyravimus gali paskatinti tiek netikėta ekonomikos statistika, tiek politikų sprendimai, kurie yra ypač sunkiai prognozuojami.