Išnaudodama savo taktinius privalumus Rusija kasasi strateginę duobę

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio pristatymas į naują terminalą Kroatijoje ir Kremliaus pastangos užlaužti ranką į keblią padėtį patekusiam Baltarusijos režimui atrodo turintys mažai bendra. Vis dėlto jie yra to paties paveikslo dalys: Rusijos taktiniai laimėjimai veda ją į strategines nesėkmes.

Rusija paveldėjo pavydėtiną palikimą iš sovietinės imperijos ir atrodė esanti patikima gausių ir nebrangių dujų tiekėja. Stiprinti atsparumą diversifikuojant tiekimą, didinti saugyklų talpą, rinkti kokybiškesnius duomenis, tiesti naujus jungiamuosius vamzdynus ir skatinti konkurencingas valdymo struktūras atrodė grynas laiko švaistymas. 2006 metų kovą viename „The Wall Street Journal“ straipsnyje buvo šaipomasi iš Europos ministrų, kaip tik susirūpinusių dėl savo žemyno apsirūpinimo dujomis, „isterijos“. Autoriai aiškino, kad bet koks Kremliaus mėginimas spausti savo kaimynes reikštų beprasmiškai kenkti sau. Esą tiekėjams reikia klientų, kaip ir pirkėjams reikia tiekėjų.

Rusijoje sprendimus priimantys asmenys padėtį vertino kitaip. Jie dažnai naudodavosi kitų šalių priklausomybe nuo importo iš Rusijos ir savų prekių eksporto. Jie nubaudė Lietuvą, pardavusią savo naftos perdirbimo įmonę Vakarų pirkėjui, Ukrainą – už (neva) neapmokėtas sąskaitas, Estiją – už karo memorialo perkėlimą, Sakartvelą – už pralaimėtą karą dėl okupuotų šalies teritorijų, taip pat daugelį kitų šalių.

Šie sprendimai sukelia pasekmių. Šalys diversifikavo savo energijos išteklių importą. Lietuva įsirengė SGD terminalą ir iškart susiderėjo su anksčiau monopolį turėjusia Rusijos tiekėja dėl svaraus kainų sumažinimo. Kroatijos labai lauktas ir ilgai atidėliotas naujo terminalo Krko saloje atidarymas panašiai transformuoja pasiūlos galimybes Pietryčių Europoje – ypač Vengrijai. Europos Sąjunga apmokėjo dalį šio projekto ir daugelį panašių schemų. ES 3-iasis energetikos paketas taip pat įpareigojo atsieti dujų tiekimą ir skirstymą, be to, nukreipė visus konkurencijos įstatymų pajėgumus prieš „Gazprom“ korupcinį ir išnaudojamą eksporto modelį.

Dar reikia daug nuveikti, ypač blokuojant dujotiekį „Nord Stream 2“. Tačiau energetikos saugumas jau dabar yra daug didesnis, o Rusijos padėtis – silpnesnė. Iš viso šito galima pasimokyti, kad išsigandę ir įpykę žmonės gali veikti ryžtingai, net jeigu tenka kai ką paaukoti.

Dabar Kremlius daro tokią pačią klaidą su Baltarusija. Prodemokratiniai protestai susilpnino Aliaksandro Lukašenkos režimą, bet jo nenuvertė. Rusijos valdžia įžvelgia galimybę užgrobti svarbiausias pramonės įmones ir stumti šią šalį į glaudesnę „sąjunginę valstybę“, didinsiančią Rusijos įtaką jos gynybos ir užsienio politikai.

A. Lukašenkai lieka mažai kitų pasirinkimų. Jis negali sutramdyti protestuotojų neturėdamas bent jau nebylaus savo galingiausios kaimynės palaikymo. Žarstyti pažadus yra viena, o juos tesėti – visai kas kita. Rusija gaus, ko nori – kol kas.

Tačiau vykstant politinei sumaiščiai Maskvos veiksmai taip pat padeda naujai suvokti Rusijos imperializmą. Nacionalinė tapatybė Baltarusijoje snaudė dešimtmečius. Pasibjaurėjimas režimo primityviai suklastotais rinkimais ją atgaivino. Ji vis dar nesusiformavusi: opozicijos vadovybė iki šiol nėra išdėsčiusi vizijos, kokios šalies ji norėtų ir kokios yra jos istorinės šaknys. Ukrainos ir Lenkijos raida per pastaruosius 30 metų rodo, ko galima imtis ir ko reikėtų vengti. Rusijos elgesys beveik neabejotinai užtikrina, kad laisva, demokratinė Baltarusija nenorės palaikyti su artimų ryšių su Maskva.

Ciniškai išnaudodama trumpalaikius privalumus Rusija nutiesė kelią į milžinišką strateginę nesėkmę – ji atstūmė savo vienintelę likusią reikšmingą sąjungininkę. Tai užtikrina, kad baltarusiai dabar tapatina Rusiją su neapkenčiamu režimu, juos mušančiu ir žeminančiu. Be to, jie laiko šią šalį ekonomine grobuone. Baltarusiai gali būti (ir gana teisingai) nusivylę Vakarų baikštumu ir neveiklumu. Tačiau jie vis labiau nerimauja ir bjaurisi šalies, anksčiau jų laikytos artimiausia kaimyne, elgesiu.

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Na taip, išsinuomojom dujų geldą ir dabar esame Pasaulio dujų - naftos magnatai, Kataras, Saudo Arabija, Rusija ir Norvegija kamputyje nervingai kramto nagus . Ačiū propagandos gebelsui.

Eilinės sapalionės

Eilinės sapalionės portretas
Naivi propaganda, gąsdinimai kaip rusams bus blogai. Gal geriau, jei būtų mažiau paistalų apie Rusiją, o parašytų iš ko dujas perka Lietuva ir kiek jai dujos kainoja.

A ekspert

A ekspert portretas
Viename straipsnyje viena bobute sake... ?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    4
  • Traukinys nelaukia
    Traukinys nelaukia

    Šiandien nusileis Eurolygos reguliariojo sezono uždanga. Aštuonios geriausios Europos komandos turnyrą pratęs jau atkrintamosiose varžybose, bet Kauno "Žalgirio" tarp jų nebus. Ar galėjo būti? ...

    1
  • Paskutinis tango Manhatane
    Paskutinis tango Manhatane

    Įsijungė kino filmų projektorius, ir tamsioje salėje pakabinta drobė atgijo. Amerikiečiu tapęs anglas, antros kartos imigrantas Peteris stebėjo, kaip Aleco Baldwino (1958) vaidinamas Jamesas Haroldas Doolittle‘as (1896–1993) kažką ai&scar...

    2
  • Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?
    Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?

    Neseniai viename socialiniame tinkle ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo grafiku, kuriame pavaizduoti 2010–2020 m. per mėnesį Lietuvoje gimusių vaikų duomenys. Skirtumas, kurį per pastaruosius dešimt metų patiriame visi kartu, skandalin...

  • Vieno kąsnio sumuštiniai
    Vieno kąsnio sumuštiniai

    Kol premjerė vis labiau abejoja, ar kasdien vėl įsibėgėjant nieko gera nežadančiai užsikrėtusiųjų statistikai verta kuo greičiau atverti batų ir rūbų krautuves, jau nekalbant apie kavines ir viešbučius, Biržų ligoninės rūsyje, dalyva...

  • Vakcinos ir teisingumo
    Vakcinos ir teisingumo

    Policininkai, kuriems Velykas, kaip ir Kalėdas, teko praleisti blokuojant kelius ties savivaldybių ribomis, šią savaitę ketina įrengti blokpostus prie Vyriausybės. Kantrybė išseko: kai reikia užtikrinti karantino laikymąsi ir vieš...

  • Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis
    Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis

    Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši peln...

  • Švelninimo griežtumai
    Švelninimo griežtumai

    O cinizmo pas mus netrūksta. Valdžia rimtu veidu žada diskusijas dėl karantino griežtumo sušvelninimo. ...

  • Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi
    Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi

    Pandemijos metu ženkli mūsų šalies gyventojų dalis priversta praleisti tarp keturių namų sienų. „Sofos režimas“ ir naršymas internete nepajėgūs įveikti žmonių nerimo, baimės apatijos ir susijusių psichologinių problem...

    3
Daugiau straipsnių