Iki, 2018 metai, sveiki, dar įdomesni 2019 metai!

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“.

 Tikimės, kad 2019 metais pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą. Nors kai kurie žmonės teigia, kad perspėjimai apie artėjančius sunkesnius laikus tėra tuščios kalbos, kuriomis gąsdinami gyventojai, matome, jog pasaulyje investuotojų noras rizikuoti yra sumažėjęs, o didesnis atsargumas atkeliaus ir iki Lietuvos. 

2018 metai buvo palankūs gyventojams ir verslui

Šie metai buvo dar vieni palankūs metai daugumai Lietuvos gyventojų ir bendrovių. Žinoma, daug problemų liko neišspręstų, tačiau vargu ar ateityje gyventojai ar verslininkai drįs teigti, kad 2018-ieji nebuvo geri. Šiais metais vidutinis nedarbas priartėjo prie 6 proc., vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didėjo beveik dešimtadaliu (~9,5 proc.), vidutinė senatvės pensija – beveik 12 proc., įmonių veiklos pelnas per tris ketvirčius išaugo 10 procentų.

Nors 2018 metais buvo įnirtingai ieškoma priežasčių, susijusių su augančiomis kainomis šalyje, šiuo metu Lietuvoje yra mažiausia Baltijos šalyse infliacija (vidutinė metinė infliacija šiemet tebus 2,6 proc.), o maisto produktų krepšelis išvis liko nepabrangęs. Verta paminėti ir tai, kad Konkurencijos taryba šiemet atmetė „Rimi“ ir „Palink“ jungtuves, o tai ženklas ir visoms įmonėms, kad Lietuvoje daug atidžiau, kaip beje ir visoje Europoje, bus žvelgiama į konkurenciją rinkoje mažinančius sprendimus.

Šiemet valdžia patvirtino dar vienas pensijų bei mokesčių reformas. Sumažinta darbo jėgos apmokestinimo našta, tačiau pabijota padidinti pajamas labiau apmokestinant turtą. Viešojoje erdvėje daugiau buvo kalbama apie toliau istoriškai mažą biudžeto pajamų ir BVP santykį, bei dažną surinktų biudžeto lėšų neefektyvų perskirstymą. Galiausiai daug drąsiau savo nuomonę reiškė ir valstybės sektoriaus darbuotojai. Nors didelio susidomėjimo Lietuvoje žinia apie mūsų šalies prisijungimą prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nesulaukė, narystė organizacijoje padės mūsų valstybei gauti ne tik begalę gerų rekomendacijų, bet ir didinti spaudimą jas įgyvendinant. 

Lietuvos verslas šiais metais sėkmingai didino apsukas ir ėmėsi drąsių sprendimų. „Maxima Grupė“ išplatino didžiausią Baltijos šalių istorijoje privačios įmonės obligacijų emisiją tarptautinėse rinkose. Klaipėdos jūrų uoste prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės gruodžio pabaigoje švartavosi 400 metrų ilgio ir 19,5 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) galintis gabenti konteinervežis, apie kurio priėmimą mūsų uoste dar prieš metus beveik niekas nebūtų drįsęs svajoti. „Girteka Logistics“ įmonių grupė toliau užkariauja Vakarų rinkas ir jau valdo didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje. Tai tik keli plėtros pavyzdžiai, kurie rodo ir tai, kad esame vis labiau priklausomi nuo to, kaip sekasi Vakarų pasauliui.

Koks bus ekonomikos lėtėjimo tempas 2019 metais?

Finansų rinkos ir išankstiniai ekonominiai rodikliai išsivysčiusiose šalyse siunčia aiškią žinutę, kad ekonomikos augimas kitąmet lėtės, o svarbiausias klausimas yra, koks bus lėtėjimo tempas. Pavyzdžiui, toks rodiklis kaip 10 ir 2 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas grėsmingai artėja prie nulio, o istorija rodo, kad, kai šis skirtumas tampa neigiamas, recesija JAV prasideda vidutiniškai po 16 mėnesių. 

Tiesa, recesijos nei JAV, nei euro zonoje, nei kitąmet, nei 2020 metais dar nė viena svarbiausia tarptautinė institucija nesitiki. Europos Centrinis Bankas prieš kelias savaites pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 2019 ir 2020 metams iki 1,7 proc. (2018 m. augimas sieks 1,9 proc.), tačiau toks augimo scenarijus grėsmės nekelia. Galima prisiminti, kad 2012 ir 2013 metais euro zonos BVP mažėjo, tačiau Lietuvos ekonomika sugebėjo augti sparčiau negu 3 procentais. Bet vargu ar tai įmanoma pakartoti artimiausiu metu, nes ir Lietuvos ekonomika, priešingai negu prieš penkerius metus, yra labiau įkaitusi.

Kitąmet darbuotojų derybinė galia bus vis dar didesnė, tačiau reikėtų daugiau taupyti

Darbo rinkoje darbuotojų derybinė galia bus vis dar didesnė negu darbdavių, todėl tikimės, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius kitąmet dar augs 7 proc. (po mokesčių augimas bus dar didesnis), daugiau didės algos valstybės sektoriaus darbuotojams. Kitąmet didės minimali mėnesio alga, vadinamieji vaiko pinigai, pensijos, tad su vartojimu susijusiam sektoriui 2019 metai dar bus gana neblogi. Žinoma, daug kas priklausys nuo vartotojų nuotaikų, nes žinome, kad Lietuvoje taupymo norma yra labai maža, tad, augant nerimui dėl ateities, būtų pravartu taupyti daugiau ir pristabdyti vartojimo augimą. Kainos kitąmet neturėtų labai žnaibyti kišenių, tačiau nuo sausio 1 dienos maždaug 15 proc. buitiniams vartotojams brangstanti elektra ir gamtinės dujos darys neigiamą įtaką mažiausiai uždirbantiems gyventojams ir pensininkams. Gyvenamojo būsto rinkoje kainų augimas taip pat lėtės, o pirminėje Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje sandorių skaičius veikiausiai bus šiek tiek mažesnis.

Verslas turėtų ruoštis artėjančiai „Brexit“ atomazgai

Likus trims mėnesiams iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kol kas nėra paguodžiančių ženklų, kurie rodytų, kad kovo 30 dieną neprasidės chaosas Jungtinės Karalystės pasienyje. Racionalus protas garsiai šaukia, kad vienoks ar kitoks laikinas sprendimas, sušvelninantis prekybos apribojimus po „Brexit“ net ir Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES be jokio susitarimo, turėtų būti, tačiau istorija vėlgi moko, kad reikia ruoštis blogiausiam scenarijui. 

Jeigu šiemet bendrovių augimą labiau stabdė ne paklausos, o pasiūlos kliūtys (darbuotojų, gamybos pajėgumo trūkumas), kitąmet padėtis kiek keisis. Tiesa, darbuotojų trūkumas ir darbo jėgos sąnaudos veikiausiai  ir toliau bus vieni pagrindinių bendrovių iššūkių. 2019 metų pradžioje bendrovėms elektros sąskaitos bus gerokai didesnės negu prieš metus (priešingai negu gyventojai, verslas jau šiais metais mokėjo daugiau už elektros energiją), tačiau labai tikėtina, kad įsibėgėjant metams kainos judės žemyn. Vidutinė degalų kaina kitąmet nebus didesnė negu šiemet, tad, jeigu pasitvirtintų tokios prognozės, palanku būtų ne tik bendrovėms, bet ir gyventojams.  

Lėtesnis ekonomikos augimo ir rinkimų karštinės derinys kitais metais reiškia, kad kiti metai bus be galo įdomūs Lietuvoje. Kaip visada, geriausiai seksis tiems, kurie greičiausiai reaguos į besikeičiančią situaciją, bus konkurencingi rinkoje, kurs ir naudos inovacijas bei elgsis atsakingai. Ir labai svarbu išlaikyti sveiką ir šaltą protą, nes pagundų skubėti bei priimti neapgalvotus sprendimus bus išties daug.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar Vyriausybė turi „Planą B“?
    Ar Vyriausybė turi „Planą B“?

    Vakarų visuomenė kartais naudoja žavų terminą „silly season“. Juo apibrėžiamas laikotarpis, paprastai – vasaros pabaiga, kai žiniasklaidoje pasipila keistų ir ne itin reikšmingų naujienų. Politikams, sprendimų priėmėjams,...

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    22
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    7
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

Daugiau straipsnių