Gyvenimai, kurių negyvenome

"Niekas taip neėda iš vidaus, kaip gyvenimas, kurio negyvenai" – randu, matyt, kažkur nugirstą frazę, paskubomis užsirašytą bloknote, skirtame dėmesio vertoms mintims. Daug kam ji tinka. Pavyzdžiui, šiuo metu sprendžiama tai, kiek jaunuolių ketverius metus "marinuosis" universitetų auditorijose, klausydami to, kas jiems, jei atvirai, visai neaktualu. Ir viso labo todėl, kad 2019-aisiais, kai karjeros nišą greičiausiai rastų net drugelių dresuotojas, dauguma renkasi eiti visai ne sau skirtu, užtat saugiu ir pramintu keliu.

Bendraudama su naujais žmonėmis vis mėgstu paklausti, apie ką jie svajojo būdami vaikai. Kartais pokalbiai užsisuka taip, kad imame diskutuoti ir apie dabartines svajones. Sunku nepastebėti, jog nelaimingiausi, daugiausia užslėpto nusivylimo bei vidinio pykčio savyje nešioja tie, kurie veikia ką nors visiškai ne tai, ko išties troško. Atrodo, išsvajotą darbą ar veiklą jie nugrūdo į tamsiausią spintos galą ir atsakingai dirba ką nors "rimto" ar "perspektyvaus". Bet iš tos glūdumos girdisi nenutildomas, vis apie save primenantis balselis – nė nepamėgintas išnaudoti potencialas.

Man regis, baimės daryti tai, ką nori, mastas toks didelis ir dėl to, kad mes, kaip visuomenė, kažkaip nesveikai sureikšminame nesėkmes. Traktuojame jas it gyvenimo pabaigą: dėl savų skaudžiai save plakame, artimuosius skatiname jų vengti it ugnies, o iš svetimų dar ir pasišaipome. Štai, pavyzdžiui, turiu keletą bičiulių, kurie dirba samdomus darbus, švelniai tariant ne itin svetingoje darbo aplinkoje. Jiems visiškai realu, atlikus "namų darbus", būtų pradėti tą patį daryti savarankiškai, o su laiku net ir imti vadovauti kitiems. Tačiau padūsavimai prie vyno taurės, kaip būtų šaunu pagaliau pasiryžti ir pradėti kurti savo verslą (ne vien minčių lygmenyje), išgaruoja jau kitą rytą nunarinus galvą spūdinant į nekenčiamą darbovietę. Mintis "o jei nerasiu klientų ir bankrotuosiu?" jiems tolygi mirties nuosprendžiui.

Nusivylimai dėl nesėkmių praeina, o graužatis dėl neišnaudotų šansų – ne.

Akiplėšiškai meluočiau, jei sakyčiau: "Bandykite ir jums būtinai pasiseks!" Kartais sekasi, o kartais ne. Ir toji sėkmė susideda ne vien iš likimo padovanoto talento, bet ir iš juodo darbo, atsitiktinumų, palankiai susidėliojusių aplinkybių ar sutiktų žmonių. Tačiau vien jau žinojimas, kad pabandei turėti tai, ko trokšti, suteikia daug vidinės ramybės, nepriklausomai nuo to, kuo viskas baigsis. Tada galima švaria prieš save patį sąžine rinktis saugesnįjį variantą, nesvarbu, tai pačios populiariausios šiemet studijos ar darbas kam nors kitam nuo aštuntos ligi penktos, ir taip ligi pensijos.

O dar būna, kad kartais, bandant eiti keliu, kurį kaip teisingą sufleravo intuicija, su laiku paaiškėja – ji melavo. Na, tai tos situacijos, apie kurias Oskaras Vaildas sakė: "Gyvenime yra tik dvi tragedijos: pirma yra negauti to, ko trokšti, o antra – gauti." Tai kaip nueiti į pasimatymą su vyruku, kuriam iš meilės mokyklos laikais keletą metų verkei į pagalvę, ir jau po dešimties minučių suprasti –  jis niekuo neypatingas. Bet ir tada gyvenimas nesibaigia. Ir nors vis dar populiarus gyvenimo šablonas įsitverti vienos karjeros krypties ir žygiuoti jos link iki grabo lentos, visai nebūtinai tai yra laimės receptas kiekvienam.

Kai kalba pasisuka apie tikrąjį pašaukimą, visada prisimenu istoriją apie savo giminaitį, kuriam vaikystėje tėvai bandė įskiepyti meilę griežti smuiku. Skiepijo šį prestižinį hobį taip entuziastingai, kad vieną dieną neapsikentęs jis smuiką sudaužė į laiptus. Ir gal, jeigu to padaręs nebūtų, šiandien turėtume ne vieną iškiliausių Lietuvos dailininkų, o vidutinioką smuikininką. Tikiu, man rašant šias eilutes, ne vienoje šalies svetainėje ir virtuvėje su savo vaikais jų ateities kelią aptarinėja tėvai. Ir linki viso ko geriausio. Tačiau jiems patiems palinkėčiau visų pirma pasiklausyti ir išgirsti, o tik tada patarinėti ar net ir atkakliai įrodinėti savo tiesą. Nes nusivylimai dėl nesėkmių praeina, o graužatis dėl neišnaudotų šansų – ne.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Italas

Italas portretas
Kad europietis taptų panašus į japoną, jam pakanka išgerti šiltos degtinės.

Algis

Algis portretas
Kažkaip labai jau taip...

Nevertingi

Nevertingi portretas
Kaip ir tam tikri rašeivos
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    1
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    8
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    3
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių