Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?

Neseniai viename socialiniame tinkle ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo grafiku, kuriame pavaizduoti 2010–2020 m. per mėnesį Lietuvoje gimusių vaikų duomenys. Skirtumas, kurį per pastaruosius dešimt metų patiriame visi kartu, skandalingas ir rėkte rėkiantis apie besiformuojančias ilgalaikes problemas. 2010 m. per mėnesį gimdavo apie 2 700, o 2020-ųjų pabaigoje – jau tik apie 2 000 vaikų. Kiekvieną mėnesį Lietuvoje negimsta 700 vaikų, kurie būtų gimę prieš dešimt metų!

Bet pažiūrėkime iš dar tolesnės perspektyvos. Lietuvos statistikos departamentas kaupia ir teikia duomenis apie gimusiuosius Lietuvoje nuo 1994 m. Mums, kauniečiams, žinoma, svarbūs tiek nacionaliniai, tiek ir atskirai Kauno duomenys.

Vertinant nacionalinį gimusiųjų rodiklį akivaizdūs du lūžio taškai – tai 2002 m. staigiai sustojęs gimusiųjų skaičiaus mažėjimas. Ir 2015 m. prasidėjusi nauja rodiklio kritimo tendencija. Pirmąjį Lietuvos lūžio tašką, tikėtina, geriausiai paaiškina tam tikras socialinės piliečių santvarkos pasikeitimas – per kiek daugiau nei dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo visuomenė įprato gyventi kitaip, senosios tradicijos išnyko, o naujosios suformavo tam tikrą bazinį palaikymo lygį.

Vėlesnę 2007–2008 m. bangelę paaiškina bendra ekonominė situacija, kai ekonomikos perkaitimas kėlė gyventojų lūkesčius apie gražią ateitį.

Tačiau esminis klausimas – kas įvyko 2015–2016 m., kad gimusiųjų pradėjo nuosekliai mažėti, vos per ketverius "valstiečių" valdymo metus gimusiųjų skaičius sumenko daugiau nei penktadaliu – nuo 31,4 tūkst. 2015 m. iki 24,5 tūkst. 2020-aisiais. Situacijos negelbėjo net ir apčiuopiamai didelės "valstiečių"-žaliųjų investicijos į vaiko pinigų pertvarką.

Esminiai demografiniai pokyčiai yra lėti, tačiau neišvengiami.

Grįžkime į Kauną.

Pagrindinis klausimas – kas įvyko Kauno apskrityje 2012 m., kad gimusiųjų skaičius pradėjo nuosekliai augti? Juk Kauno ūkininku vadinamas dabartinis meras išrinktas tik 2015 m.

Atsakymą sufleruoja Kauno palyginimas su Vilniumi. Abiejų didmiesčių gimusiųjų rodiklis po 2012 m. pradeda nuosekliai augti, nors iki tol Kaune buvo iš esmės stabilus, o Vilniuje po įstojimo į ES netgi pamažu traukėsi.

Labiausiai tikėtina, kad tiek Vilniaus, tiek ir Kauno rodikliai – tai medicinos centrų sutelkimas stambiausiose ir didžiausią patirtį turinčiuose gimdymo centruose. Kita vertus, prie suminio skaičiaus prisideda ir faktinė migracija šalies viduje, kai tiek į Vilnių, tiek į Kauną persikelia vis daugiau jaunimo – jie čia kuriasi ir susilaukia vaikų.

Todėl tai gera žinia Kaunui, tačiau šią gerą žinią reikia suprasti, įvertinti ir gerai pasiruošti, nes kartu nuo 2012 m. besitęsiantis gimusiųjų Kauno apskrityje skaičiaus augimas kelia rimtų klausimų apie infrastruktūros pajėgumus. Ar Kauno regionas (ne tik miestas) turi pakankamai vaikų darželių? Kada bus susidurta su Vilniaus tipo problemomis ir vietų stoka? Ar spės naujam vaikų srautui per 5–7 metus pasiruošti pradinės, o vėliau – ir pagrindinės mokyklos, gimnazijos?

Esminiai demografiniai pokyčiai yra lėti, tačiau neišvengiami. Todėl, mano nuomone, jiems turime ruoštis nuosekliai, neskubėdami, iš esmės ir jau dabar, kad nereikėtų, kaip sakoma, gesinti gaisrų, o būtume ramūs ir žinotume, kaip auginsime vaikus po 10 ar 20 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • (Ne)laikas gyventi
    (Ne)laikas gyventi

    Nujausdami, kad šįsyk atokvėpis nuo koronaviruso gniaužtų bus trumpesnis, tautiečiai glėbiais semia vasaros malonumus. Ištrūkti į užsienį, paatostogauti pajūryje, palakstyti po renginius – kad tik spėjus iki naujo karantino, d...

    1
  • Keturi marksistai ir olandai
    Keturi marksistai ir olandai

    Žlugus Osmanų imperijai, Palestinos regioną pradėjo globoti Didžioji Britanija, o XIX a. pabaigoje prasidėjęs žydų grįžimas į kadaise protėvių valdytas žemes pasiekė naujas aukštumas. Beveik tuo pat metu Didžiojo karo (1914–1918) ...

    2
  • Amerika be konkurencijos?
    Amerika be konkurencijos?

    Šiandien prasideda Tokijo olimpinės žaidynės, bet jos lietuviams bus netikros. Juk koks lietuvis įsivaizduoja olimpiadą be mūsų krepšinio rinktinės. Bet iš tiesų net ir krepšinio gurmanams bus ką žiūrėti. ...

    1
  • Suprasti diktatorių
    Suprasti diktatorių

    Prieš kelerius metus ne viena proga rašiau ir kalbėjau apie tai, kad, Rusiją traktuojant kaip grėsmę Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei, būtina ne vien nekęsti didžiosios kaimyninės šalies, bet ir pabandyti rasti logi&scar...

  • Imigrantai: realybė baisesnė
    Imigrantai: realybė baisesnė

    Mano kaime baigia įrengti kotedžą. Ne taip seniai vieno kaimynų susibėgimo metu pajuokavau, kad kaip tik bus nekviestiems svečiams apgyvendinti. Beliks tik minaretą pastatyti. ...

    5
  • Drąsi Lietuvos pozicija nusipelnė palaikymo
    Drąsi Lietuvos pozicija nusipelnė palaikymo

    Rasti Europos šalių, vystančių rimtą užsienio politiką yra nuviliančiai sunku. Didžiosios valstybės – neįskaičiuotinos: Prancūzija vien tuščiai pozuoja, Vokietija – ruošiasi A. Merkel pasitraukimui, paskutinei did...

    12
  • Šantažo pradžiamokslis
    Šantažo pradžiamokslis

    Gudijos teroristas Nr. 1, savo įniršį sutelkęs į vakarinius kaimynus, vis neatlyžta. Tik jis nekaltas, ne nuo jo juk priklauso ta diagnozė, kuri ima staiga ir paūmėja. Mozaikinė psichopatija – ne juokas. Ypač, kai tavo valioje 9 mln. ne ...

    6
  • Ne tik dangus kaltas
    Ne tik dangus kaltas

    Kelios Vakarų Europos šalys, labiausiai – Vokietija, ką tik išgyveno dramatiškus potvynius. Dėl rekordinio kritulių kiekio patvinusios upės nusiaubė gyvenvietes, griovė tiltus, plovė kelius. Net ir kelis šimtus gyvento...

    2
  • Kažką valdžia supainiojo
    Kažką valdžia supainiojo

    Skiepijimas nuo COVID-19 pasiekė apogėjų. Vis mažiau ir mažiau piliečių ateina to išganingojo skiepo. Net reklama nepadeda. Tiesą pasakius, kokia ten reklama? Kažkoks, atrodo, Kazlauskas ragina būti sąmoningus. ...

    4
  • Kai valdo Žodyno pakomisė
    Kai valdo Žodyno pakomisė

    Lietuva visada buvo paradoksų ir kerinčio grotesko šalis. Štai praėjusią savaitę teismas vyruką nuteisė už tai, kad tas išsiliejo ant seksualinių menkumų rašydamas komentarus. Viename jų pavartojo dar visai neseniai buvus...

    14
Daugiau straipsnių