Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?

Neseniai viename socialiniame tinkle ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo grafiku, kuriame pavaizduoti 2010–2020 m. per mėnesį Lietuvoje gimusių vaikų duomenys. Skirtumas, kurį per pastaruosius dešimt metų patiriame visi kartu, skandalingas ir rėkte rėkiantis apie besiformuojančias ilgalaikes problemas. 2010 m. per mėnesį gimdavo apie 2 700, o 2020-ųjų pabaigoje – jau tik apie 2 000 vaikų. Kiekvieną mėnesį Lietuvoje negimsta 700 vaikų, kurie būtų gimę prieš dešimt metų!

Bet pažiūrėkime iš dar tolesnės perspektyvos. Lietuvos statistikos departamentas kaupia ir teikia duomenis apie gimusiuosius Lietuvoje nuo 1994 m. Mums, kauniečiams, žinoma, svarbūs tiek nacionaliniai, tiek ir atskirai Kauno duomenys.

Vertinant nacionalinį gimusiųjų rodiklį akivaizdūs du lūžio taškai – tai 2002 m. staigiai sustojęs gimusiųjų skaičiaus mažėjimas. Ir 2015 m. prasidėjusi nauja rodiklio kritimo tendencija. Pirmąjį Lietuvos lūžio tašką, tikėtina, geriausiai paaiškina tam tikras socialinės piliečių santvarkos pasikeitimas – per kiek daugiau nei dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo visuomenė įprato gyventi kitaip, senosios tradicijos išnyko, o naujosios suformavo tam tikrą bazinį palaikymo lygį.

Vėlesnę 2007–2008 m. bangelę paaiškina bendra ekonominė situacija, kai ekonomikos perkaitimas kėlė gyventojų lūkesčius apie gražią ateitį.

Tačiau esminis klausimas – kas įvyko 2015–2016 m., kad gimusiųjų pradėjo nuosekliai mažėti, vos per ketverius "valstiečių" valdymo metus gimusiųjų skaičius sumenko daugiau nei penktadaliu – nuo 31,4 tūkst. 2015 m. iki 24,5 tūkst. 2020-aisiais. Situacijos negelbėjo net ir apčiuopiamai didelės "valstiečių"-žaliųjų investicijos į vaiko pinigų pertvarką.

Esminiai demografiniai pokyčiai yra lėti, tačiau neišvengiami.

Grįžkime į Kauną.

Pagrindinis klausimas – kas įvyko Kauno apskrityje 2012 m., kad gimusiųjų skaičius pradėjo nuosekliai augti? Juk Kauno ūkininku vadinamas dabartinis meras išrinktas tik 2015 m.

Atsakymą sufleruoja Kauno palyginimas su Vilniumi. Abiejų didmiesčių gimusiųjų rodiklis po 2012 m. pradeda nuosekliai augti, nors iki tol Kaune buvo iš esmės stabilus, o Vilniuje po įstojimo į ES netgi pamažu traukėsi.

Labiausiai tikėtina, kad tiek Vilniaus, tiek ir Kauno rodikliai – tai medicinos centrų sutelkimas stambiausiose ir didžiausią patirtį turinčiuose gimdymo centruose. Kita vertus, prie suminio skaičiaus prisideda ir faktinė migracija šalies viduje, kai tiek į Vilnių, tiek į Kauną persikelia vis daugiau jaunimo – jie čia kuriasi ir susilaukia vaikų.

Todėl tai gera žinia Kaunui, tačiau šią gerą žinią reikia suprasti, įvertinti ir gerai pasiruošti, nes kartu nuo 2012 m. besitęsiantis gimusiųjų Kauno apskrityje skaičiaus augimas kelia rimtų klausimų apie infrastruktūros pajėgumus. Ar Kauno regionas (ne tik miestas) turi pakankamai vaikų darželių? Kada bus susidurta su Vilniaus tipo problemomis ir vietų stoka? Ar spės naujam vaikų srautui per 5–7 metus pasiruošti pradinės, o vėliau – ir pagrindinės mokyklos, gimnazijos?

Esminiai demografiniai pokyčiai yra lėti, tačiau neišvengiami. Todėl, mano nuomone, jiems turime ruoštis nuosekliai, neskubėdami, iš esmės ir jau dabar, kad nereikėtų, kaip sakoma, gesinti gaisrų, o būtume ramūs ir žinotume, kaip auginsime vaikus po 10 ar 20 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • XX a. palydos
    XX a. palydos

    Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu. ...

  • V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
    V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos

    Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. ...

  • Ir mes turime kosmonautų
    Ir mes turime kosmonautų

    Vakar būta kosmonautų dienos. Galėtų būti šventinis laisvadienis. Ir visiškai ne dėl to, kad J.Gagarinas, kurio gatvėje tiek daug žmonių gyveno, nuskrido į kosmosą, pažiūrėjo, kaip mes ant debesėto gaublio gyvename, ir grįžo atga...

  • Euras nuvertėja, ponai!
    Euras nuvertėja, ponai!

    Aukščiausiasis galų gale apšvietė viršugalvius Vyriausybėje ir ši panaikino žeminančius judėjimo ribojimus, kurie priminė ragų-kanopų kordonus sovietmečiu. Tačiau tas pats aukščiausiasis vis tiek pašyk&sca...

    7
  • Kas skleidžia melą apie muziejų?
    Kas skleidžia melą apie muziejų?

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų: neva jį ruošiamasi sunaikinti, o jo kūr...

    3
  • Kas taps antikinio meno meka?
    Kas taps antikinio meno meka?

    ES jaučiama antikinio meno apyvartos ribojimo tendencija – eksportui iš ES reikalinga kompetentingos institucijos eksporto licencija bet kokiam archeologiniam radiniui, kad ir kainuojančiam 1 centą. ...

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    6
  • Traukinys nelaukia
    Traukinys nelaukia

    Šiandien nusileis Eurolygos reguliariojo sezono uždanga. Aštuonios geriausios Europos komandos turnyrą pratęs jau atkrintamosiose varžybose, bet Kauno "Žalgirio" tarp jų nebus. Ar galėjo būti? ...

    1
  • Paskutinis tango Manhatane
    Paskutinis tango Manhatane

    Įsijungė kino filmų projektorius, ir tamsioje salėje pakabinta drobė atgijo. Amerikiečiu tapęs anglas, antros kartos imigrantas Peteris stebėjo, kaip Aleco Baldwino (1958) vaidinamas Jamesas Haroldas Doolittle‘as (1896–1993) kažką ai&scar...

    3
Daugiau straipsnių