Giga: NEastrologinė prognozė 2025 metams – laukia elektros kainų valsas ar pasiutpolkė?

2024-ieji energetikos sektoriui buvo išbandymų metai, o nestabilios elektros kainos neretai kėlė rūpesčių tiek verslui, tiek gyventojams. Nors atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra pasiekė naujų rekordų, geopolitinės įtampos ir rinkos dinamikos svyravimai neleido užtikrinti ilgalaikio kainų stabilumo. Ši tendencija, regis, nesitrauks ir 2025-aisiais.

Žalioji 2024-ųjų revoliucija: vėjas ir saulė pranoko iškastinį kurą

Praėjusieji metai energetikoje pasižymėjo pokyčiais ir iššūkiais. Karas Ukrainoje ir toliau temdė Europos energetinį saugumą, o geopolitinės realijos vertė ieškoti naujų energijos išteklių tiekimo šaltinių ir stiprinti energetinę nepriklausomybę. Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra išliko svarbiu prioritetu.

2024-ieji tapo lūžio metais Europos energetikos sektoriuje: pirmąjį pusmetį vėjo ir saulės energija pirmą kartą pagamino daugiau elektros nei iškastinis kuras. Šie atsinaujinantys šaltiniai kartu sugeneravo 30 proc. visos ES elektros energijos, tuo tarpu iškastinio kuro dalis sumažėjo iki 27 proc.

Saulės ir vėjo elektrinių augimo tempai 2024 metais buvo rekordiški ir Lietuvoje. Smarkiai išaugusi nacionalinė elektros gamyba lėmė, kad mažėjo didmeninės elektros kainos. „Nord Pool“ biržos vidutinė metinė kaina sumažėjo iki 8,8 cento už kilovatvalandę (be PVM). Tai – mažiausia kaina per pastaruosius ketverius metus.

(...) Geopolitinės įtampos ir rinkos dinamikos svyravimai neleido užtikrinti ilgalaikio kainų stabilumo. Ši tendencija, regis, nesitrauks ir 2025-aisiais.

Vis dėlto, ši džiuginanti statistika neatskleidžia didelių elektros kainų svyravimų. Augantis vėjo ir saulės generacijos mastas neužtikrino visiško kainų stabilumo, kadangi šių elektros šaltinių gamyba kinta nuo oro ar paros sąlygų, reikalauja naujų energijos kaupimo sprendimų bei modernios skirstymo infrastruktūros.

Paprastai sakant – elektros kainos svyravo, nes vartojimas ne visada sutapo su gamyba. Kai saulė švietė ar pūtė stiprus vėjas, energijos gamybos kaina trumpam krito, tačiau kitu metu trūko lankstumą užtikrinančių pajėgumų, tad kainos vėl kilo.

Tokioje situacijoje pernai laimėjo pasirinkę elektrą pirkti biržos kaina. Tačiau turime suprasti, kad toks pasirinkimas – tai visiška loterija. Ateityje nuolat matysime elektros kainų svyravimus, todėl, jei verslas nenori rizikuoti, nori būti prognozuojamas ir turėti aiškesnę perspektyvą bei, tam tikra prasme, draudimą nuo elektros kainų pikų – būtina fiksuoti elektros kainas ir taip kuo tiksliau planuoti sąnaudas.

Kainų svyravimai ir 2025-aisiais bus energetikos Achilo kulnas

Į 2025 metus žengiame suprasdami, kad ne visos prognozės pildosi. Pavyzdžiui, ES šalių vyriausybės ir elektros sistemų operatoriai prognozavo, kad elektros energijos paklausa žemyne iki 2030 m. smarkiai augs ir šis augimas gali siekti apie 7 proc. per metus.

Elektros gamintojai tam ruošėsi, bet dabar matome, kad pastaruoju metu elektros paklausa sumažėjo.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) tikisi, kad 2025 m. pasaulinė elektros energijos paklausa padidės 4 proc. dėl ekonomikos atsigavimo, didėjančio elektros energijos poreikio dirbtiniam intelektui atsigaunančios pramoninės veiklos. Manoma, kad šis augimas prisidės prie stabilių, bet šiek tiek kylančių energijos kainų. Tačiau „McKinsey“ ataskaitoje „Global Energy Perspective 2024“ pagal „Continued Momentum“ scenarijų prognozuojamas nuosaikesnis augimas, siekiantis vos daugiau nei 2 proc.

Tiek Skorpionai, tiek Ožiaragiai, tiek visi kiti susidurs su elektros kainų neišvengiamybe.

Šioje situacijoje kyla klausimas: ar mums reikia investuoti į papildomus gamybos galingumus, kokią paklausą prognozuoti? Aišku, neabejojame, kad iškastinio kuro, naftos ir dujų, poreikis mažės, nes jų mes nenorime pirkti iš Rusijos, vienos iš pagrindinių šio kuro tiekėjų. Taigi, žiūrėdami į ateitį turime spręsti kelias esmines užduotis: konkuruoti rinkoje dėl vartotojų ir užtikrinti, kad turime pakankamai elektros už priimtiną kainą.

Prie elektros pakankamumo prisidės ir svarbiausias šių metų energetikos įvykis – sinchronizacija su Europa. Jau vasarį Baltijos šalys atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemos. Šis istorinis žingsnis ilguoju laikotarpiu tikėtina leis gauti pigesnės elektros iš Europos tinklų, tačiau trumpuoju – gali šiek tiek padidinti kainas dėl infrastruktūros išlaidų.

Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir toliau bus aktyvi. Šiuo metu yra parengta apie 1300 megavatų (MW) saulės ir 1200 MW vėjo elektrinių techninių projektų, išduota leidimų plėtrai beveik 2500 MW saulės ir 1700 MW vėjo elektrinių, pasirašyta ketinimų protokolų 800 MW vėjo elektrinių. Vertinant tai, šiemet bendra visų saulės elektrinių galia turėtų pasiekti 2700 MW, vėjo elektrinių – 2000 MW.

Svarbu ir tai, kad nuo 2025 m. birželio planuojama pereiti prie prekybos elektros biržoje nebe valandos, o 15 minučių intervalu. Buitiniams vartotojams bus svarbu atidžiai stebėti rinkos pokyčius ir ieškoti optimaliausių elektros tiekimo planų. Perėjimas prie 15 minučių prekybos intervalo biržoje reikalaus dar didesnio dėmesio ir supratimo apie elektros rinkos veikimą.

Ir, žinoma, – šiemet bus užbaigta elektros rinkos liberalizacija. Jau nuo sausio 1 dienos pasikeitė visuomeninio elektros tiekimo kaina. Ši paslauga užtikrinama mažiausiai elektros vartojantiems gyventojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekimo. Maždaug pusė milijono vartotojų pagal dabartinę tvarką per 2025-uosius metus jį turės pasirinkti.

Akivaizdu, kad elektros kainų nepastovumas ir 2025 metais bus energetikos Achilo kulnas. Kainas ir toliau veiks tiek pasaulinės geopolitinės aplinkybės, tiek atsinaujinančių šaltinių dalies augimas. Nepamirškime, kad iki pat šių metų vidurio bus remontuojamas pernai pirmąją Kalėdų dieną Suomijos įlankoje sugadintas elektros kabelis.

Perėjimas prie 15 minučių prekybos intervalo biržoje reikalaus dar didesnio dėmesio ir supratimo apie elektros rinkos veikimą.

Skaičiuojama, kad dėl šios jungties remonto darbų vidutinė elektros kaina pirmą pusmetį gali ūgtelėti 20 eurų už megavatvalandę. Kainų svyravimų – daugės. Nerami geopolitinė aplinka absoliutaus saugumo negarantuoja ir kitai energetinei infrastruktūrai.

Labiau juntamą stabilumą pasieksime turbūt tik tada, kai infrastruktūros projektai – nuo baterijų kaupimo sistemų iki platesnės tinklų sinchronizacijos su likusia Europa – bus visiškai įgyvendinti.

O tai, ar gyvensime ramaus elektros kainų valso, ar netikėtos pasiutpolkės ritmu, priklausys nuo kiekvieno iš mūsų rizikos tolerancijos lygio. Norintys saugumo ir stabilumo – fiksuos tarifus ir visas rizikas perkels savo tiekėjui, o mėgstantys „sulošti“ elektros rinkoje – įgys daugiau žinių ir asmeninių patirčių.