- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą sukrėtė nauja tragedija – iš kauniečių šeimos buvo atimti du mažamečiai. Atimti it tyčia norint atkartoti brutaliausio karo scenas – su vaikų klyksmu, sutrikusiais tėvais, akmeniniais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) atstovų veidais.
Beveik mėnesį laikinoje globoje išbuvusius vaikus, regis, jau ketinama grąžinti į šeimą. Atrodytų, džiaugtis gali abi pusės: tėvai atgavo viltį, vaikų teisių specialistai darsyk įrodė, kad mato ir girdi viską it kokia šariato policija. Tačiau šis džiaugsmas – pro raudas, nes sukėlė daug abejonių ir klausimų dėl vaikų teisių apsaugos sistemos Lietuvoje. Kodėl tokiu delikačiu atveju imtasi kraštutinių priemonių – motina, it koks recidyvistas, laikinai izoliuota? Kodėl teisė pasirūpinti vaikais iškart nesuteikta jų tėvui? Klausimų tikrai daugiau, nei gali atsakyti visažinė valdininkė, nusprendusi, kad pliaukštelėjimas per rankas yra didesnė trauma vaikui nei trys savaitės, praleistos su svetimais žmonėmis. Panemunės šeimos drama – dar vienas įrodymas, kad Matuko reforma įgyvendinama, jai nepasiruošus. Apie tai, kad ir netiesiogiai, pripažino socialinių reikalų ir darbo viceministrė, vakar atsiprašiusi už Kauno valdininkės melą ir pripažinusi: teisės aktai nėra tobuli. Panemunės dramoje visu gražumu išvydome, kad laisvės interpretuoti vaiko gyvybę apsaugantį (arba suluošinantį) Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra daugiau nei dažnas vaikų teisių specialistas turi kompetencijos. Tačiau kad problema – ne vienos valdininkės iš Kauno paklydimai, rodo ir oficiali statistika. Iš 6 tūkst. nuo liepos 1 d. gautų pranešimų 64 proc. atvejais nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis. Tai byloja ne tik apie išaugusį aplinkinių sąmoningumą, bet ir apie su šeimos gyvenimu susijusių situacijų dviprasmiškumą.
Laisvės interpretuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra daugiau, nei dažnas vaikų teisių specialistas turi kompetencijos.
Ar Lietuvoje bus naujų Matuko istorijų? Bus, jei su netinkamo auklėjimo reiškiniu bus kovojama ne iš esmės, bet dėl statistikos, ne stengiantis diagnozuoti, bet vien malšinant simptomus, kaip sakytų geras gydytojas, lengvą peršalimą bandant gydyti antibiotikais.
Už eismo saugumą atsakingi specialistai mėgsta pabrėžti, kad jų darbo sėkmės paslaptis – siekis ne surinkti kuo daugiau baudų, bet išauklėti vairuotojus. Gal ši formulė labiau nei viduramžių metodai tiktų ir gerinanti sąlygas, kuriomis auga Lietuvos vaikai?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas2
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Asmeninės Velykos
Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...
-
Desalomėjizacija – būtina17
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...