Gelbstint eilinį Wojteką

Trečiajam reichui ir SSRS okupavus Lenkiją, šios šalies pabėgėliai 1939 m. rugsėjį užplūdo kaimynines valstybes. Kartu su civiliais atvykdavo ir armijos atstovų, kurie buvo internuojami. Pabėgę iš internavimo stovyklų, grupėmis ar pavieniui, jie traukdavo į Prancūziją ar Didžiąją Britaniją.

Dar tą patį mėnesį Prancūzijoje buvo suformuota ištremtųjų lenkų vyriausybė. Diplomatas ir teisininkas Wladyslawas Raczkiewiczius (1885–1947) tapo prezidentu, o 1920-ųjų Varšuvos mūšio didvyris Wladyslawas Eugeniuszas Sikorskis (1881–1943) – ministru pirmininku. 1940 m. birželį, naciams okupavus Prancūziją, ši vyriausybė persikėlė į Jungtinę Karalystę.

Pačių sovietų ir nacių santykiai tuo metu priminė slaptas dviejų aistringų meilužių atostogas. 1939 m. rugpjūčio 23 d. paktas ne tik leido dviem totalitariniams režimams pasidalyti pusę Europos, bet ir Trečiajam reichui garantavo saugią rytinę sieną, leidžiančią ramiai vykdyti ekspansiją į Vakarus.

Siekiant sustiprinti santykius, vėlesniais metais buvo sudaryta papildomų ekonominių susitarimų, lėmusių nenutrūkstamą SSRS žaliavų srautą į Vokietiją. Tūkstančiai tonų naftos, grūdų, chromo, nikelio ir kitų išteklių traukiniais keliavo į Trečiąjį reichą, taip užtikrindami nesustabdomą nacistinės karo pramonės darbą.

Svarbu ir tai, kad tiek nacizmo, tiek bolševizmo ideologijose itin reikšmingą vietą užėmė konkrečių etninių ir socialinių visuomenės grupių išnaikinimas, turėjęs užtikrinti švarų kelią į naujo žmogaus ir naujos pasaulinės santvarkos gimimą.

1939 m. lapkričio 23 d. vokiečių okupuotos Lenkijos dalyje išleidžiamas įsakas, kad visi vyresni nei 10-ies metų žydai prie drabužių privalo nešioti geltoną Dovydo žvaigždę.

Dienoms bėgant, didžiuosiuose miestuose žydų tautybės asmenys suvaromi į getus, o Lenkijos kaimeliuose ima dygti koncentracijos stovyklos, kuriose pasitikti mirties bus siunčiami ne tik šios šalies, bet ir visos Europos semitai (o kartu ir čigonai, tie patys lenkai, politiniai kaliniai ir kt.).

Vieni pirmųjų Vokietijos žydų į Lenkiją buvo perkelti jau 1940 m. vasario 12 d., prieš dvi tris dienas savo "klasių kovą" pradėjo ir sovietai. Vasario 9–10 d. jie iš savosios Lenkijos dalies į Sibiro gilumą ištrėmė daugiau nei 220 tūkst. žmonių.

Niekas visoje Sovietų Sąjungoje nebuvo labiau apsvaigęs nuo šio politinio meilės nuotykio už bolševikų monarchą Josifą (1878–1953), kuris itin greitai įprato ignoruoti įspėjamuosius pranešimus apie artėjančią vokiečių išdavystę.

Nei savų keliaklupsčiautojų būgštavimai dėl  pasienyje telkiamų nacių pajėgų, nei 1941 m. balandžio 3 d. gautas Winstono Leonardo Spencerio Churchillio (1874–1965) įspėjimas jo nesujaudino.

Net į sovietų šnipo Tokijuje Richardo Sorge's (1895–1944) gegužės 30-osios įspėjimą Josifas numojo ranka. O juk R.Sorge buvo geras vokiečių ambasadoriaus Japonijoje Eugeno Otto (1889–1977) draugas ir jo žmonos meilužis, vadovavęs nemenkam informatorių tinklui.

Visos sovietų caro iliuzijos subliūško 1941 m. birželio 22-ąją, kai beveik 4 mln. karių ir tūkstančiai technikos priemonių trimis kryptimis – Sankt Peterburgo, Maskvos ir Kaukazo užplūdo dvasingąjį darbo žmonių rojų.

Šokiruotas šio fakto, Josifas net kelioms dienoms dingo iš viešojo gyvenimo. Vietoj jo virpančiu balsu sovietų liaudžiai apie prasidėjusį karą pranešė Viačeslavas Molotovas (1890–1986).

Nors ir atsilikdami nuo darbotvarkės, vokiečiai per kelis mėnesius užėmė Brestą, Minską, Lucką, Besarabiją, Smolenską, o 1941 m. rugsėjo 19 d. prie Kijevo vienu manevru apsupo ir paėmė į nelaisvę daugiau nei 660 tūkst. sovietų karių.

Esant tokiai situacijai, Josifas buvo priverstas ieškoti naujų sąjungininkų bei paisyti jų spaudimo. Tai privedė prie 1941 m. liepos 30 d. pakto, pasirašyto tarp W.E.Sikorskio vyriausybės bei Sovietų Sąjungos, kuriuo bolševikai įsipareigojo sukurti Lenkų armijos korpusą.

Šio junginio, sudaryto iš Gulago lageriuose bei NKVD izoliatoriuose kalintų žmonių, vadu W.E.Sikorskis paskiria Wladyslawą Albertą Andersą (1892–1970).

Jo vadovaujamos kariaunos gretose buvo ne tik vyrai, bet ir jų šeimos, moterys, vaikai, karo našlaičiai (ne tik lenkai, bet ir žydai, pvz., Menachemas Beginas (1913–1992) – vėliau šeštasis Izraelio ministras pirmininkas) bei pats tikriausias lokys Wojtekas (1942–1963), turėjęs armijos eilinio statusą.

Iš pradžių nusiųsti į Iraną bei perduoti britų žinion, šie žmonės per kelerius metus nužygiavo tūkstančius kilometrų per Iraką, Palestiną, Egiptą ir Europą iki pat Didžiosios Britanijos. Karyboje ši gentis labiausiai pasižymėjo Italijos kampanijoje, Monte Kasino (1944) mūšyje.

Iš SSRS tąkart pabėgti pasisekė ne visiems. Net 5 tūkst. Lenkijos karininkų buvo dingę tarsi į vandenį. 1943 m. balandį vokiečiai pranešė atradę masinę kapavietę Katynės miške (netoli Smolensko), kurioje, vėlesniais skaičiavimais, aptikta beveik 22 tūkst. nužudytųjų.

Jų gretose buvo ne tik karo belaisviai, karininkai bei policijos pareigūnai, bet ir intelektualai, valdininkai, verslininkai, žemvaldžiai, dvasininkai – visi, kurių egzistavimas, pasak komunizmo doktrinų, neleido išvesti naujos socialistinės žmonijos rūšies. Tarp jų buvo ir Jakubas Wajda (1900–1940), žymaus kino režisieriaus Andrzejaus Witoldo Wajdos (1926–2016) tėvas.

Sovietų valdžios viršūnės iki pat paskutinės dienos neigė savo atsakomybę už šias žudynes bei visaip stengėsi eliminuoti šį įvykį iš istorijos archyvų. Tik paskutinėmis SSRS gyvavimo dienomis Michailas Gorbačiovas (1931) pripažino, kad 22 tūkst. lavonų – bolševikų rankų darbas.

Vis dėlto net ir Nobelio taikos premijos laureatas pasakė ne viską. 1992 m., siekdamas sukompromituoti ir galutinai išstumti M.Gorbačiovą iš politinės arenos, Borisas Jelcinas (1931–2007) padovanojo Lenkijos prezidentui Lechui Walęsai (1943) neįkainojamų istorinių dokumentų paketą. Jų turinys liudija, kad sprendimas nužudyti 22 tūkst. asmenų Katynėje buvo priimtas 1940 m. kovo 5 d. asmenine paties Josifo ir jo politinio biuro iniciatyva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stebuklas

Stebuklas portretas
Salinas paleido lenkus?! Tai turbut vienintelis atvejis istorijoje, kai tas žudikas kažko pagailejo.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Fejerverkai, Maskva ir „išvadavimas“
    Fejerverkai, Maskva ir „išvadavimas“

    Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsie...

    9
  • Prezidentė. Viešos mįslės
    Prezidentė. Viešos mįslės

    Kas gi buvo 8-oji prezidentė, kurios antrosios kadencijos galą žymi dekoratyvinių filmų ir knygų pliūpsnis? Šis nežinia kieno finansuotas panegirikos žanro prabudimas tarsi užmaskavo tai, kad Dalia Grybauskaitė yra pati mįslingiausia asmenyb...

    16
  • „The most beautiful girls“
    „The most beautiful girls“

    "O taip pat gražiausios pasaulyje merginos" – mini dažnas lietuvis, vardydamas užsieniečiams, kodėl verta aplankyti jo tėvynę. Na, kartu su žaliomis giriomis, Nidos kopomis ir švariais ežerais. Lyg tos žavingosios gražuolės i...

    26
  • Kodėl nugalėjo filmas „Niekas nenorėjo mirti“?
    Kodėl nugalėjo filmas „Niekas nenorėjo mirti“?

    Valstybės diena praėjo. Dabar įsivaizduokime, kad istorinės atminties čempionate grupės varžybose dalyvauja karaliaus Mindaugo, Liublino unijos, tautinio kostiumo, "Aušros vartų" operacijos, "Tautiškos giesmės", sovie...

    6
  • Bagdade kraujas trykšta liepą
    Bagdade kraujas trykšta liepą

    Legenda byloja, kad jis gimė 1937 m. balandžio 28 d. netoli Tikrito miesto, nutolusio į šiaurę nuo Irako sostinės Bagdado. Dar prieš jam gimstant, nuo nepagydomos ligos mirė jo tėvas ir vyresnysis brolis. Sielvarto apimta motina tvirtinusi...

    7
  • Vargas dėl baliaus
    Vargas dėl baliaus

    Tauta šiandien švenčia: inauguruojamas penkioliktasis šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Tik, deja, Lietuvoje dažniau nei fejerverkai iššauna pykčio pliūpsniai. ...

    2
  • Kodėl meluoja ES?
    Kodėl meluoja ES?

    Praėjusių metų gale buvo priimtas "Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas dėl kultūros vertybių importo". Jeigu šis reglamentas nebus patobulintas, jis turės pražūtingą poveikį prekybai ne ES kultūros vertybėmis. Jis...

    2
  • Kiek lietuviai išleidžia mergvakariams ir bernvakariams?
    Kiek lietuviai išleidžia mergvakariams ir bernvakariams?

    Vestuvių sezonas – pačiame įkarštyje. Kol dalis vestuvių svečių svarsto, kiek pinigų reikėtų įdėti į dovanų vokelį, kiti skaičiuoja, kad apsilankymas mergvakaryje ar bernvakaryje jiems gali kainuoti daugiau nei pačiose vestuvėse. ...

  • Kodėl verslininkai beveik prilyginami nusikaltėliams?
    Kodėl verslininkai beveik prilyginami nusikaltėliams?

    Prie sėkmingos Lietuvos kūrimo per pastarąjį šimtmetį smarkiai prisidėjo verslininkai – jiems atiduodama svarbi duoklė naujoje knygoje "Verslo amžius 1918–2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai", kurią su...

    9
  • Amžinas laukimas
    Amžinas laukimas

    Kol visa Lietuva (na, bent jau didžioji jos dalis) laukia išrinktojo prezidento inauguracijos, tolimojo Tokijo gyventojai jau beveik šimtą metų irgi gyvena laukimu. Tik jiems labiau aktualu ne šventės, o fatališkas žemės dreb...

    6
Daugiau straipsnių